Regionų plėtros planų įgyvendinimo sparta ir sėkmė priklauso nuo glaudaus ministerijų, regionų plėtros tarybų ir savivaldybių bendradarbiavimo. Regionų plėtros tarybos, rengdamos plėtros planų priemones, aktyviai konsultuojasi su ministerijomis. Didelę dalį regioninių pažangos priemonių finansavimo gairių projektų ministerijos yra parengusios ir jau derina, aptaria jas su atsakingomis institucijomis, o tai leidžia procesams sparčiai judėti į priekį. Savivaldybės ir jų įsteigtos Regionų plėtros tarybos turi aiškius tikslus – kad miestuose būtų patogu gyventi, o paslaugos būtų nukreiptos ten, kur jų reikia.
Tad šių metų rugsėjį patvirtinus 2022–2030 m. regionų plėtros planus, Panevėžio regionas, kuriam priklauso Biržai, Kupiškis, Pasvalys, Panevėžio rajonas bei Rokiškis, pradėjo jų įgyvendinimą.
Panevėžio regiono plėtros tarybos sprendimu yra sudaryta įvairių sričių atstovų darbo grupė, kurios tikslas – nuolat rengti, svarstyti, teikti ir atnaujinti informaciją bei siūlymus Panevėžio regiono plėtros tarybai. Be to, siekiant ES fondų investicijas panaudoti kuo skaidriau ir efektyviau, buvo analizuojama esama situacija regione. Identifikuotos problemos, jų giluminės priežastys, suformuoti tikslai, uždaviniai bei priemonės problemoms šalinti ar bent jau jų mastui sumažinti.
„Planuojama šiame etape įgyvendinti priemones, kuriomis bus sprendžiamos regiono problemos, šalinamos priežastys“, – sako Panevėžio regiono plėtros tarybos administracijos direktorė Kristina Udrienė.
Prie regionų plėtros sprendimų buvo kviečiami prisidėti regionų gyventojai
Patys panevėžiečiai buvo kviečiami aktyviai dalyvauti planuojant kur nukreipti ES investicijas, kad tai labiausiai atitiktų gyventojų poreikius ir spręstų esamas problemas.
„Visuomenė buvo kviečiama per nustatytą terminą teikti pastabas / pasiūlymus dėl planuojamų įgyvendinti projektų. Į šiuos siūlymus bus atsižvelgta sudarant naujus projektus. Tvirtinant bei keičiant regiono plėtros planą, išvadą regiono plėtros tarybai visuomet teikia Panevėžio regiono plėtros tarybos patariamoji kolegijos partnerių grupė, kurią sudaro verslo organizacijų, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų bei profesinių sąjungų organizacijų atstovai. Tikime, kad išgirsti lieka visi“, – sako Panevėžio regiono plėtros tarybos administracijos direktorė Kristina Udrienė.
Praėjusiame etape buvę ir dabar vykdoma dalis projektų pildė vienas kitą, todėl yra darbų tęstinumas. Pavyzdžiui, pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra, viešųjų erdvių modernizavimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei pirminės asmens sveikatos priežiūros efektyvumo srityse.
Tikslas – aukštesnė gyvenimo kokybė
Labai svarbu, kad atsiradus galimybei patiems regionams spręsti dėl ES investicijų, laiku buvo įkurtos regionų plėtros tarybos. Neabejotinai, sako K. Udrienė, jų vaidmuo pasiteisino, tapo lengviau ir efektyviau kartu su patariamosiomis kolegijos partnerių grupėmis įgyvendinti nusistatytus planus.
„Regionų plėtros tarybų vaidmuo nuolat stiprinamas teisinės bazės pakeitimais. Be abejo, norėtųsi, kad regionų plėtros taryboms būtų suteikta daugiau savarankiškumo, daugiau laisvės spręsti, į kurias sritis geriausia investuoti, kartu prisiimant ir atsakomybę už priimtus sprendimus. Manome, kad dėl ES investicijų bus pasiekti norimi rezultatai, o tai yra aukštesnė gyvenimo kokybė ir geresnės viešosios paslaugos regione. Matome išgrynintų idėjų tęstinumą, džiaugiamės planuojamomis investicijomis, leisiančiomis didesne apimtimi šalinti regiono problemas ar jų problemų priežastis“, – tikisi Panevėžio regiono plėtros tarybos administracijos direktorė Kristina Udrienė.
Finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis
Išsamiau apie jūsų galimybes www.esinvesticijos.lt
(23PRRR-147)