Upės pakraščiuose dar buvo ledo, bet viduryje žiojėjo properšos.
Buvo jau tamsu, tad šuo nesuvokė pavojaus ir stryktelėjęs ant ledo šlumštelėjo į vandenį. Maža to, įsipainiojęs žolėse jis neįstengė užsiropšti ant tvirto ledo, o šeimininkai nesiryžo žengti ant užšalusios upės patys bijodami nuskęsti.
Paskambinus Bendruoju pagalbos centro numeriu operatoriai griežtai uždraudė žmonėms lipti ant ledo ir liepė laukti ugniagesių.
Bet nerimas didėjo: iš pradžių žmonės dar girdėjo bejėgišką cypimą, o netrukus jėgų netekęs šuo nutilo ir tik garsiai šnopavo.
Atskubėję gelbėtojai prie maždaug už 10 metrų nuo kranto esančio šuns nučiuožė specialiomis neskęstančiomis rogėmis. Netrukus šuo jau buvo krante.
Išgelbėtą šunį šeimininkai iškart stvėrė, puolė trinti, šildyti.
Kitą dieną dėkingi šeimininkai ugniagesiams ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojams nusiuntė savo augintinio nuotrauką – jis jau džiaugėsi gyvenimu.
Panaši gelbėjimo operacija vyko ir Pasvalyje, kai Lėvens upės pakrantėje moters vedžiojamas šuo išsinėrė iš antkaklio ir nusivijo antį.
Antis įplasnojo į upę ir sau ramiausiai nuplaukė, o iš paskos pasileidęs šuo įsipainiojo upės žolėse maždaug 15 metrų nuo kranto.
Vėlgi keturkojį nelaimėlį į krantą ištraukė ugniagesiai.