Nė ženklo, kur reikia laukti
Naujosios Panevėžio autobusų stoties nekantriai laukę keleiviai visai nedžiūgauja. Ypač pastarosiomis dienomis, kai senosios stoties teritorija jau rausiama, kasama, klojama danga – kyla ne tik dulkių debesys, bet ir baisios smarvės debesys. Žmonės priversti visu tuo kvėpuoti.
O čia dar mikroautobusų eismo painiava. Jie neįvažiuoja į stotį, ieško galimybės sustoti šalia jos, o čia visur draudžiamieji ženklai.
Ant šaligatvio, prie pat gatvės, būriuojasi pulkas įvairaus amžiaus žmonių – priemiesčių gyventojų. Jie – su sunkiais nešuliais, prisipirkę maisto ir kitko artėjančioms didžiosioms metų šventėms.
Privažiuoja priemiestinis nedidukas autobusas ir lyg koks pamotės nekenčiamas našlaitis sustoja kelkraštyje. Keleiviai paskubomis sulipa.
Šiam autobusiukui dar nenuvažiavus, toje pačioje vietoje rikiuojasi jau kiti žmonės. Bet jų autobusiukas sustoja ne šiapus, o kitoje gatvės pusėje. Taigi keleiviai dar turi pereiti gatvę, kuria nuolat rieda lengvosios mašinos.
Vienu metu gatvės pakraštyje susirikiuoja net trys priemiestinių maršrutų autobusai. O kitapus – ir vėl nauja keleivių partija.
Ne ta išvykimo aikštelė
Kaip sužinojo, kur ieškoti savo priemiestinio autobuso? Nėra nei nuorodų, nei ženklų, nei suolų – visiškai jokios žymės, kad jie čia stos?
To paklaustos moterys paaiškina, kad iš pradžių autobuso ieškojo stotyje. Neradusios ėmė aplinkinių klausinėti ir susižinojo, kad reikia eiti gatvės link, ten, kur jau būriuojasi keleiviai.
Moterys papasakojo, kad pirmos tokios „tvarkos“ dienos buvo itin varginančios seniems žmonėms ir vaikams. Ne visi mokinukai susigaudė, kas čia vyksta, ir kai kurie autobuso nesurado.
Be to, gatvėje jie stovi labai trumpai – tik kad keleiviai spėtų sulipti.
Greitai orientuotis reikia ir pačioje stotyje, kad nepražiopsotum ir tarpmiestinio autobuso.
Autobuso į Vilnių laukianti Jolanta Bausytė rodo savo bilietą. Jame nurodyta išvykimo aikštelė pagal seną tvarką – 8. O iš tiesų reikia laukti 3-ioje aikštelėje.
Paklausta, kaip sostinės gyventoja vertina Panevėžio autobusų stotį, Vilniaus universiteto mokslinėje bibliotekoje dirbanti moteris atsako, kad per mažai erdvės.
Pačioje stoties teritorijoje iš ryto daug žmonių. Kas sėdi ant suolelių, kas stoviniuoja pasirėmę ant atramų. Praeiviams vietos tikrai ne per daugiausia.
Vos palenda po stogu
Į akis krinta, kad tarpmiestiniai ir tarptautiniai autobusai ne iki galo įvažiuoja į keleivių įlaipinimo vietą. Jie sustoja prie neaukštų ant žemės paklotų bortelių ar netgi dar toliau nuo jų.
Kai kurių autobusų durys atsiduria kaip tik po stoginės kraštu. Jei lytų, keleiviai patektų po tikru dušu – vanduo varvėtų jiems tiesiai ant galvų.
Per pietus suvažiuoja keli dideli, bet vienaaukščiai autobusai, sustoja vienas šalia kito. „Kautros“ baltas autobusas už kitus aukštesnis, tai tik vos vos kraštu palenda po stogeliu.
Kitoje stoties aikštės pusėje savo reiso laukia dar vienas dičkis.
Vienas iš autobusų pajuda iš išvykimo vietos atbulomis. Gerokai taip atsistumia, pasuka į šoną ir sustoja skersas. Mat jam pralįsti pro baltojo autobuso galą ir kitapus aikštės stovinčiojo pradžią – niekaip.
Tuomet keleivių įlaipinimo aikštelėje į priekį, jau ratais iki pat bortelių, pavažiuoja baltasis autobusas. Jis vos nekliudo stoginės.
Vienas keleivis patikina, kad dviaukščiams autobusams visai blogai – tie net nebando lįsti po stogu, nes nubrauktų savo viršų.
Damų kambariukas užrakintas
Dar vienas iššūkis autobusų vairuotojams – išsirangyti posūkyje. Vieniems pavyksta iš pirmo karto, bet kai kam tenka ir padirbėti, kol išsisuka.
Tuo labiau kad kitapus gatvės vis dar stovi automobiliai. Anksčiau čia buvo mokamos mašinų stovėjimo vietos, dabar stovi draudžiantis ženklas, bet niekas jo nepaiso.
Nepatogumais stotyje skundžiasi ir prie tualetų lūkuriuojančios kelios moterys.
„Nepatogi stotis, per siauri praėjimai, pritaikyta nebent jaunimui. Betgi jaunimas autobusų stotimis nesinaudoja, o mes vargiai net tvarkaraštį įskaitome, tokios mažytės raidės ir skaičiai“, – vardija jos.
Ant damų kambariuko kabo užrašas, kad jis neveikia dėl techninių kliūčių, todėl keleivės bando patekti į neįgaliesiems skirtą tualetą, bet nesėkmingai. Kai šios durys ilgokai neatsidaro, jos bando praverti vyrų tualetą. Nustebusios susižvalgo, nes ten pamato prie veidrodžio besidažančią merginą.
Po pietų moterų tualeto durys tebebuvo užrakintos, ant jų kabojo tas pats užrašas.
Konfliktas iš meilės pinigams
Trečiadienį Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis užtikrino korespondentę, kad bėda išspręsta.
„Dokumentai dar nebaigti tvarkyti, bet jau šiandien autobusai turi patekti į stotį ir vežti keleivius civilizuotai“, – entuziastingai tikino valdininkas.
Bet tai buvo netiesa – užvakar priemiesčio autobusai dar neįvažiavo į stoties teritoriją.
E.Toliušis aiškino, kad kilo konfliktas tarp stoties valdytojo – vilniečių uždarosios akcinės bendrovės Tolimojo keleivinio transporto kompanijos „Toks“ ir dviejų vežėjų, su kuriais rajono savivaldybė turi sutartį.
„Konfliktas kilo iš meilės pinigams: „Toks“ pakėlė kainas, o mūsų vežėjai mokėti nesutiko“, – švelniai pasišaipė E.Toliušis.
Jis teigė ilgai derėjęsis su vežėjais, vienas sutikęs su naujomis sąlygomis, o kitas ne, pareikalavo savivaldybės papildomų susitarimų, tiksliau – padengti kainų skirtumą.
Po kitų derybų „Toks“ vadovybė kainas sumažino, bet pagrindinė piniginė našta vis tiek teksianti rajono savivaldybei.
Tiesiog rankomis kėlę šlagbaumą
„Toks“ vadovybę surasti – kančių kelius pereiti. Internete – jokios informacijos. Panevėžio autobusų stoties darbuotojai kategoriškai atsisakė padiktuoti viršininkų telefoną.
Pavyko kontaktus gauti tik visokiais aplinkiniais keliais naršant internete. Šiaip taip surastas direktorius Valentinas Belousovas korespondentei sakė, kad bėdų kilo tik su dviem priemiesčio vežėjais. Su visais kitais, taip pat ir užsienio, sutartys buvę sėkmingai pasirašytos ir darbas vyksta.
Vadovas neigė, kad tai jų noras pasipinigauti. Už įvažiavimą į teritoriją jie pakėlė kainą nuo 2 eurų iki 3 eurų. Tokios kainos – visame regione. Galop nusileido ir Panevėžyje iki rudens sutiko kelti iki 2,5 euro.
„Mes niekam netrukdėme važiuoti į stotį. Pirmą dieną mūsų darbuotojas ranka pakeldavo šlagbaumą, bet du rajono vežėjai ėmė kelti intrigas. Sakėme, kad įleisime, tegu duoda savo autobusų numerius ir nedaro tų nesąmonių“, – tikino pašnekovas.
Jis tvirtino, kad stotyje yra pakankamai vietos visiems autobusams, nieko negirdėjęs apie per žemas aukštiems autobusams stogines. Bet pripažino, kad iššūkis – tai įvažiavimas į stotį.
„Įvažiuoti sudėtinga techniškai, o dar ir eismas judrus“, – sakė V.Belousovas.
Dėl tualeto jis paaiškino, kad kiekviename naujame objekte būna mažų rūpesčių, toks buvęs ir šis.
Sutartis dar nesibaigusi
Panevėžio rajono gyventojus savo autobusais veža dvi nevietinės stambios bendrovės – Visagine registruotas „Transporto centras“ ir dukterinė latvių įmonė „Transrevis“.
Pirmosios direktorius Igoris Fedorivas sakė, kad per derybas dėl naujų kainų buvo rastas aukso viduriukas. Bet paklaustas, ar tiesa, kad „Toks“ ir iki šiol nedraudė važiuoti į stotį, atsakė, kad bent jau jo autobusams šlagbaumo niekas ranka tikrai nekilojo.
„Transrevio“ direktorius Robertas Gražys patikino, kad ir jis, ir kolega derėjosi dėl tokių pat sąlygų – palikti tokias kainas, kokios buvo numatytos ankstesnėje sutartyje, galiojančioje iki lapkričio.
„Tai nesąžininga, todėl prašėme mus išgirsti ir susitarti. Mums nenaudinga dirbti mokant 3 eurus už įvažiavimą, tuo labiau kad mokestį už stotelių aptarnavimą kėlė net 150 procentų“, – kalbėjo pašnekovas.
R.Gražys aiškino, kad 3 eurai atrodo nedideli pinigai, bet jų bendrovės autobusai dažnai važiuoja, tad sumos auga kaip ant mielių – prie 55 tūkst. eurų per metus tektų pridėti dar maždaug 27 tūkst. eurų.
Per derybas „Toks“ sutikęs mažiau kelti kainas, o rajono savivaldybė abiem vežėjams pažadėjo padengti skirtumą nuo ankstesnės kainos.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Į gatvės pakraštyje šalia autobusų stoties sustojusį autobusiuką vieni keleiviai jau sulipo, o jų vietoje rikiuojasi kitas žmonių būrys.
2. Vilnietės J.Bausytės biliete – klaida.
3. Didiesiems autobusams naujoje stotyje ankšta. Kad išvažiuotų, autobusas išsirangė kiek įmanoma atgal, o po to pro dviejų stovinčių autobusų tarpą vos vos pravažiavo, kai vienas jų pasistūmė pirmyn keleivių įlaipinimo aikštelėje.
4. Šio autobuso viršus vos neliečia stoginės.
5. Išvažiuoti iš stoties kone ekstremalu – judėjimą apsunkina staigus posūkis ir gatvėje stovinčios mašinos.
6. Užrašas ant moterų tualeto durų skelbė apie trikdžius.
A.Švelnos ir L.Rušėnienės nuotraukos
