Įtraukusis ugdymas. Ar mokiniai tam pasiruošę?

Turint tikslą pašalinti fizines, emocines, informacines, socialines kliūtis ir užtikrinti kokybišką švietimą kiekvienam vaikui mokantis drauge su savo bendraamžiais jam artimiausioje švietimo įstaigoje, suteikiant reikalingą, jo ugdymosi poreikius atliepiančią pagalbą, iki 2024 m. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia stiprinti bendrosios paskirties mokyklų pasirengimą priimti ir ugdyti įvairių ugdymosi poreikių turinčius mokinius. 2020 m. spalio mėn., pakeitus Švietimo įstatymą, numatyta, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai nuo 2024 m., remiantis tais pačiais kriterijais, kaip ir kiti vaikai, bus priimami į artimiausią jų gyvenamoje zonoje veiklą vykdančią bendrojo lavinimo ugdymo įstaigą. Tuo tarpu specialiose mokyklose, tėvams (globėjams ar rūpintojams) pageidaujant, bus ugdomi tik labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, kuriems reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūra, kitos socialinės paslaugos. Siekiant įvertinti įtraukiojo ugdymo galimybes Panevėžio regione ir skirtingų ugdymo įstaigų mokinių gebėjimą dalyvauti bendroje veikloje, 2021-2022 m. organizuojamos aktyvios sportinės veiklos, kuriose dalyvauja Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centro ir Panevėžio r. Raguvos gimnazijos Miežiškių skyriaus mokiniai. Minėtas veiklas organizuoja ir koordinuoja šių ugdymo įstaigų pedagogai Kristina Požėlienė ir Mindaugas Požėla. Sportinės veiklos vyksta Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centro puikiai tam pritaikytose erdvėse, kuriose siekiama kiek įmanoma labiau sumažinti sensorinius dirgiklius. Dauguma Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centro mokinių, dalyvaujančių šiose sportinėse veiklose, turi mišrių specialiųjų ugdymosi poreikių. Siekiama individualių ir komandinių įgūdžių bei gebėjimų lavinimo. Savitarpio pagalba vienas kitam, patarimai, bendrystė, lemia asmeninius ir komandinius pasiekimus. 2021 m. gruodžio mėn. vykusioje aktyvioje sportinėje veikloje „Mažasis golfas“, pasiskirstę į mišrias komandas, mokiniai lavino Lietuvos ugdymo įstaigose itin populiarėjančios sporto šakos įgūdžius, pusiausvyrą, judesio koordinaciją, ištvermę, lankstumą, jėgą, sportinę etiką, discipliną ir pagarbą varžovui. „Džiugu, jog mokiniai greitai adaptavosi sportinei veiklai skirtoje erdvėje bei sukūrė itin artimą bei draugišką atmosferą“ – teigia pedagogai. Sportinėje veikloje mokiniai lavino ne tik fizinius, bet ir pažintinius, socialinius gebėjimus, didino dėmesio koncentraciją. Užduotys skatino komunikaciją ir emocijų išraišką, augino vaikų savivertę. „Jei ir buvo atsiradusi tam tikra baimė, kuri įprastai apsunkina vaikų adaptaciją naujoje pakitusioje aplinkoje, tai vykusi aktyvi sportinė veikla išsklaidė visas abejones dėl mokinių gebėjimo bendradarbiauti. Vaikai, nors ir mėgsta varžytis, tačiau yra linkę padėti vienas kitam bei sugeba priimti bendraamžį tokį, koks jis yra, nepaisant jo turimų specialiųjų ugdymosi poreikių. Ir tai itin pastebima bandant įveikti sportines užduotis“, – sako organizatoriai. Pedagogų teigimu, analizuojant vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, kognityvinius gebėjimus, pastebėta, kad dažnas jų pasižymi regimuoju mąstymu – pasaulį suvokia vizualine forma ir konkrečias komandas geriau supranta ne žodžiu, o vaizdine pateiktimi, kuri dažniausia ir yra naudojama sportinėse veiklose. Todėl šio formato bendros veiklos leidžia atsiskleisti visiems mokiniams, nepaisant jų turimų specialiųjų ugdymosi poreikių. Naivu tikėtis, kad įgyvendinant reformą, visi bendrojo lavinimo ugdymo įstaigas lankantys mokiniai jausis jaukiai į jų klasę atvykus naujam mokiniui ar keliems mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Juolab ir šiems mokiniams, kurie itin jautriai reaguoja į kintančią aplinką, įsilieti į bendrojo lavinimo ugdymo įstaigą gali būti itin didelis iššūkis. Natūralu, jog keisis ir pati pamokos struktūra bei jos dalyviai. Klasėje žinias perteiks ir mokinių įgūdžius lavins ne tik mokytojas, tačiau ir pamokoje dalyvaujantis vienas ar keli mokytojo padėjėjai. Ar visi sugebės dirbti komandoje ir ar tai bus efektyvu – pamatysime ateityje. „Nors įtraukiojo ugdymo perspektyvos kol kas vertinamos miglotai, bendrai aktyviai sportinei veiklai ne tik galima, bet ir būtina telkti įvairių ugdymosi poreikių turinčius mokinius, įstaigų bendruomenes“, – teigia pedagogai.