Krašto santakos. Šaltiniai

„Kad jau esam Burbuliai, tai viskas pas mus apvalu turi būti“, – šypsosi Geležiuose puikiosios sodybos šeimininkė. Juk ne kiekvienas vyras žmonai užsimetus Triumfo arką pastatytų, o jai ėmė ir pastatė. Tokį gražų poros sutarimą galbūt lėmė saldus medaus mėnuo kalnuose, nors ten prisirinktus akmenis teko ir karčiom ašarom aplaistyti. plačiau»

Skandinavų vikingas, Novgorodo kunigaikštis, Rusios įkūrėjas Riurikas, Lietuvos kunigaikštis Dangėrutis ir Jersikos kunigaikštis Visvaldis – šie trys vyrai yra įrašyti pasvalietės Vilmos Žukauskaitės genealoginiame medyje. Jų pavardes atkapstė kilmės aiškinimo aistra jau daug metų degantis moters vyras Stasys Velykis. plačiau»

Talentinga kupiškietė Prancūziją pamatė gerokai vėliau nei jos paveikslai – darbai Paryžiuje eksponuoti prieš keliolika metų, o autorė į tą daugelio išsvajotą šalį nukako tik pernai vasarą – vynuogių skinti. Ir poezija per užklupusias giminės prievoles kažkaip nutolo. Bet ji vis dar žada perkratyti drabužių kišenes. plačiau»

Pasišovusiam į vieną knygą suguldyti savo krašto dainas jaunam pasvaliečiui vos per kelis mėnesius teko išklausyti tūkstančius garso įrašų. Vaikinui teko pasukti galvą, kurias dainas sudėti į rinktinę, mat vienos jų buvo įrašyta net 30 versijų. Bet įdomiausia jam buvo su kaimo senutėmis – jos daug jam dainavo, bet kartais atminčiai šlubuojant net savo balso, prieš daug metų įrašyto, nebepažindavo. plačiau»

Suvažiavusius iš Vokietijos, Italijos, Latvijos, Sakartvelo tapytojų plenero dalyvius labiausiai stebino Aukštaitijos sostinės tyla, raudonų plytų istoriniai pastatai. Miestas tiko ir tiems, kurie norėjo grįžti į savo praeitį, gyventi senais prisiminimais ir dabarties įspūdžiais. plačiau»

Poetės Elenos Mezginaitės jaunoji karta jau, atrodo, net nežino. Bet „Hiperbolės“ daina tapęs vienas jos eilėraštis dar ilgai bus dainuojamas. Tie, kuriems teko laimė bendrauti su ja, atmins ją ir labai santūrią, ir pašėlusią. Ji niekad nepliaukšdavo niekų, netuščiažodžiaudavo, nemėgo diletantų, garbėtroškų. plačiau»

Galbūt esate labai praktiškas, racionalus ir su menu niekada neturėjote nieko bendro, bet gal kada nors pasvajojote apie tai, kad norėtumėte pabandyti piešti, iš medžio drožti ar iš akmens tašyti skulptūrą, išmokti groti akordeonu ar pianinu, išausti lininę staltiesę, iš molio nulipdyti ąsotį? Gal visai neblogai būtų? Gal atsigautumėte, pajustumėte malonumą, gal rūpesčiai taip nebeslėgtų? O jei sutiktumėt pabandyti, tai kokia meno šaka labiausiai trauktų? Viso to klausėme praeivių Panevėžyje. plačiau»

plačiau»

Pelkėje sukurtą grožį darbštuolė Aldona Jaronytė patikėjo saugoti sūnėno šeimai. Iš pradžių lakstę pirmyn atgal biržiečiai paveldėtojai galop suprato: jei nori tesėti žodį ir neapleisti tos oazės, teks persikraustyti į Pabiržę gyventi. Turistai irgi dar nepamiršę kelio į šią sodybą – tebesižavi daugybės rūšių lelijomis, o kartu – ir žmogaus pasiaukojimu dėl įkvepiančio grožio. plačiau»

Daugiau nei tris dešimtmečius laikraštyje dirbanti fotografė Aida Aurelija GARASTAITĖ savo triumfo gal net ir nelaukė, bet jis atėjo. Tada, per atlaidus Daujėnų bažnyčioje, ji pastebėjo tris tarsi nuobodžiaujančias mergaites, ir suprato, kad turi gaudyti tą ypatingą, auksinę akimirką. Meninėje fotografijoje ši autorė ieško ypatingo filosofinio taško, leidžiančio pažvelgti į pasaulio begalybę. plačiau»

Šoka, groja ir dainuoja. Ar to maža? Taip, maža! Reikia dar ir virbalų ar vąšelių. Nesvarbu, kad visokių mezginių ir nėrinių pilnos parduotuvės. Kai pats padarai – kitokia ir nuotaika. Net Amerikoje, kai tik likdavo laisvo laiko, viena ansamblio narė nėrė geltoną palaidinę. plačiau»

Jei nori auksinio lietaus ir prabangos, turi skubėti į Panevėžio dailės galeriją. Joje bus galima rasti ir kitko: narve uždarytą ir pinigėliais lesinamą paukštį, dubenis su šakomis, musių bėgimą, lengvą širdį, istorijas apie meilę, amžinai maištaujančius ir kitus kultūringuosius. Po dvejų metų triūso profesionalai turi ką parodyti ir pasakyti. plačiau»

„Tikrai nepasijutau nei Dariumi, nei Girėnu. Tik bijojau netekti licencijos, ir išvis, kad nepasodintų“, – panevėžietis lakūnas Sigitas Noreika iki šiol nepamiršta daugiau kaip prieš 40 metų prie Juodosios jūros atlaikyto pokalbio su sovietų pasieniečiais. Ten jis skraidė lėktuvo „Lituanica“ kopija, kuriant garsųjį filmą apie Atlanto vandenyno nugalėtojus. plačiau»

Gintarėliu puoštos ilgadantės šukos iš tiesų gerai šukuoja ir, ne taip kaip pirktinės, neįsielektrina. Lengvai įsivaizduoji, jog tokiomis ilgus plaukus galėjo šukuotis lietuviškų sakmių laumės. Bet tautodailininko, medžio drožėjo Juliaus Kuodžio kūryboje sočiai ir moderno. Dėl to meistrui tenka ir su etnokultūros žinovais susikirsti. plačiau»

Laukuose ir pamiškėse pabirusių sodybų gyventojai nesiveržia atgal į civilizaciją, nesvarbu, kad kaimynai ir krautuvės toli, svarbu tik kad knygų būtų ir kartais pasižmonėti kur išvyktų. Knygas, kaip senovės laikais, išmaltais žvyrkeliais ir bekelėm dviračiu nugabena bibliotekininkė. plačiau»