Suknelė – iš tikro parašiuto
Uliūnų kaimas Panevėžio rajone garsėja savo Svajonių laivu, iškeltu ant aukščiausios kalvos karjere. Šis statinys gerai matomas ir važiuojant keliu Panevėžys–Kaunas.
Pagrindinę kaimo kryžkelę žymi didžiulis akmuo su kaimo pavadinimu.
Čia sutikta Danguolė Repečkaitė-Šalkauskienė gyvena Panevėžyje, bet kas kartą atvyksta aplankyti gimtosios sodybos. Mat Ūliūnuose gyveno jos seneliai, gimė tėvai ir ji pati, čia ji ir užaugo.
„Gimiau, kai Uliūnus užėmė vokiečiai. Mama pasakojo, kad atėjo kareiviai ir liepė atiduoti ką tik iškeptą duoną“, – pasakojimą pradėjo moteris.
Jos mama parodė vokiečiams, kad vaikas visai mažytis, šeimai reikia maisto, bet neturėjo kitos išeities kaip paklusti įsakymui.
O kitą dieną išgirdo beldimą į namų langą. Vokiečių kareiviai atvarė jai žąsų ir liepė pasiimti, pamaitinti vaiką. Dar atvilko parašiutą. Iš jo mama padarė vystyklų ir pasiuvo ūgtelėjusiai dukrytei suknią.
„Suknelė buvo labai graži. Net kai ją išaugau, buvo gaila atiduoti“, – šyptelėjo uliūnietė.
Simboliškai paliko tris pušis
D.Repečkaitės-Šalkauskienės atmintyje išlikusios trys kalvos dabartiniame smėlio karjere. Žiemą su kitais vaikais ji nuo jų važinėdavosi rogutėmis.
Pašnekovės tėvas suorganizavo talką ir ėmė kasinėti tas kalvas. Netrukus pasimatė žmonių kaulai. Daugybė kaulų ir karstai be dangčių.
„Karstai buvo tokie plonyčiai ir smarkiai sudūlėję, kad palietus rankomis net dulkių nelikdavo“, – pasakojo moteris.
Žmonės nusprendė, kad tai prancūzų kareivių palaikai. Kapų vietoje uliūniečiai pasodino medžių. Kai juos kirto, simboliškai paliko tris pušis.
Nuo tada Ūliūnai asocijuojasi su šiomis pušimis, nors dabar ir jų jau nelikę.
Užtat prieš beveik du dešimt-mečius ant vėl supiltos kalvos miestelio bendruomenė su nagingais meistrais pastatė Svajonių laivą. Visiems buvę prisakyta į laivą lipti tiktai geros nuotaikos, o ten įsikabarojus sugalvoti svajonę ir paliesti vairą – tuomet troškimas išsipildys.
Ten pat vyksta Menų dienos, susirenka būrys drožėjų. Šventė būna visam kaimui ir svečiams.
Moteris patikino, kad pagrindinis veiklų iniciatorius yra vietinis gyventojas – seniūnaitis Virginijus Tarulis.
Metalinis karkasas – ilgam
V.Tarulis, jo sūnus Deividas ir medžio drožėjas Valerijus Kunigelis išgarsėjo Anykščiuose pastatę aukščiausią pasaulyje skulptūrą „Eglė, žalčių karalienė“. Būtent šios skulptūros autoriai pagerino Gineso rekordą – aukštesnės už ją niekur pasaulyje nerasi.
V.Kunigelis ir V.Tarulis korespondentei priminė, kad dabartinis Svajonių laivas – jau antrasis. Pirmąjį, medinį, su bendraminčiais statė Norvegijoje dirbantis Dainius Gverždys.
Vyrų mintis buvo pastatyti laivą emigrantams, kad jie į gimtinę grįžtų iš bet kurio kampelio pasaulyje. Ne viskas klojosi kaip sviestu patepta, bet jokie sunkumai nesutrukdė užbaigti pradėto darbo. Uliūnų laivas išgarsino kaimą, smalsuoliai specialiai važiuodavo jo pažiūrėti.
Bet, kaip pašnekovai aiškino, nieko nėra amžino, tuo labiau medieną smarkiai veikia ir orai, ir laikas.
„Pamačiau, kad laivas pūva, o tai reiškia, kad jau tampa pavojingas žmonėms, avarinis. O jei grius, o jei kas susižeis? Paklausiau Dainių, ar galiu sudeginti. Jis leido“, – kalbėjo V.Tarulis.
Kurį laiką Uliūnai neturėjo laivo, bet žmonės vis viena rinkdavosi prie tvenkinio, nurodydami ir vietą: „ten, kur laivas“.
Prieš trejus metus savo jėgomis ir savo lėšomis uliūniečiai surentė antrąjį Svajonių laivą. Bet šįkart iš anksto pasirengė laiko išbandymams – karkasą sustatė tvirtą, metalinį.
„Karkasas pergyvens mus visus, na, o lentas gal tik anūkams reikės pakeisti“, – svarstė seniūnaitis.
Meilės deivę Afroditę laivo priekyje išdrožė V.Kunigelis. Ji – švelnios veido išraiškos – juk taip įsivaizduojama meilė.
Netoliese stovi įspūdingas švyturys, skulptūromis papuošti trys suolai, pavėsinė, dar V.Kunigelio ir kitų drožėjų kurti darbai. Visiems jauku čia užsukti, pasivaikščioti, pasigrožėti, pailsėti.
Prierašai po nuotraukomis:
1. D.Repečkaitė-Šalkauskienė prisimena, kad kertant medžius prie karjero buvo simboliškai paliktos trys pušys.
2. Afroditė spinduliuoja meilę.
3. V.Kunigelis juokavo, kad išdrožė „greičiausius“ gyvūnus.
4. Uliūniečiai savo kiemus puošia pagal savo skonį, kai kas – akmeninėmis kompozicijomis.
5. Švyturį prie tvenkinio pastatė Dainius Gverždys, karpį išdrožė Gintautas Trupčinskas, o sparnuotosios varlės autorius – Valerijus Kunigelis.
6. V.Tarulis (dešinėje) gyrė V.Kunigelį, sugebėjusį šią skulptūrą išdrožti iš vientiso ąžuolo.
7. Prisėdusieji ant suolelio pasigroži Vido Nugaro drožta pelėda.
8. V.Kunigelis „Piemenėlius“ atkūrė pagal Povilo Pelecko darbą.
9. Gyvenime nueiname daug kelių, bet pati brangiausia kryžkelė – link gimtosios sodybos.
A.Švelnos nuotraukos
