Keturi nepanoro pasirodyti
„Negąsdinkime žmonių“, – kartkartėmis vis nuskambėdavo per kandidatų į Seimą diskusiją „Žinau, ką renku“ Nevėžio rinkimų apygardoje. Mat bene aštriausiu klausimu iškilo Panevėžyje kuriamas pabėgėlių centras ir migrantai.
Šiomis dviem temomis per renginį griežtai pasisakė Nacionalinio susivienijimo atstovas, politikos mokslus baigęs ir filosofijos mokslų daktaro laipsnį turintis Vilniaus universiteto dėstytojas Marius Markuckas.
Prisistatydama demokratė, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kultūros veiklos organizatorė ir asociacijos „Kultūros ornamentai“ vadovė Solveiga Dagė sakė, kad jai aktualiausias klausimas yra socialinė politika.
Socialinis darbas, žmogaus teisės ir tvari gamta rūpi Laisvės partijos atstovei užsieniečių integracijos kuratorei Laurai Kaminskienei.
Antrą kadenciją Seime dirbantis žurnalistas Bronislovas Matelis pasidžiaugė darbo rezultatu Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojo pareigose. B.Matelio vadovaujama komisijos darbo grupė tyrė nuostolingai dirbusią Lietuvos žirgyno įmonę ir po pateiktų išvadų situacija kardinaliai pasikeitė – įmonė pradėjo gauti pelną.
Miesto savivaldybės Teisės skyriui vadovaujanti valstietė Daiva Svirelienė sukritikavo, kad Lietuva tampa įstatymų kaupėja, o juos vykdyti savivaldybėje yra sudėtinga. Miesto tarybos narys, verslininkas socialdemokratas Ramūnas Vyžintas daugiausia bėdų mato savo profesinėje – transporto srityje.
Į renginį neatvyko „Nemuno aušros“ atstovas Aleksandr Furs, darbietė Jolanta Obeliūnienė, liberalsąjūdininkas Laurynas Paulauskas ir žaliasis Egidijus Pribušauskas.
Baisus tik pavadinimas
Renginio žiūrovas klausė R.Vyžinto, kodėl šis balsavo už pabėgėlių centro Panevėžyje steigimą ir kodėl sprendimas priimtas slapta nuo gyventojų. B.Matelio jis teiravosi, kodėl savo partiečių nepaskatino ar netgi neprivertė šiuo klausimu padiskutuoti su žmonėmis.
R.Vyžintas atsakė, kad centro pavadinimas skamba baisiai, bet iš tiesų tai nebus joks baubas. Apie 70 vietų turėsiančioje įstaigoje laikinai bus apgyvendinti žmonės, kuriems reikės pagalbos, tai ukrainiečiai, politinio prieglobsčio prašysiantys pabėgėliai. Politikas aiškino, kad šia našta turime dalintis su kitomis valstybėmis.
„Labai gražiai imame lėšas iš Europos Sąjungos, bet nenorime padėti dviem trim žmonėms“, – kalbėjo.
B.Matelis pripažino, kad kompromisą galima pasiekti tik kalbantis su žmonėmis. Jis prisiminė, kaip steigiant socialinius būstus Aldonos gatvėje jis pasikvietė viceministrą ir miesto vicemerą ir prie bendrabučio visi ilgai diskutavo su gyventojais, rado kompromisą.
Galvoje – šalies kolonizacija
„Vykdoma kolonizacijos politika, jau turime 220 tūkst. migrantų. Net nemėginkit meluoti, kad ten gyvens dauguma ukrainiečių, net nemėginkit“, – užprotestavo M.Markuckas.
Ukrainiečių tarp atvykėlių esą yra tik trečdalis, visi kiti – iš posovietinių Azijos šalių.
Kandidatas gąsdino, kad jeigu nebus ribojama migracija, pasieksime Sovietų Sąjungos laikų kolonizaciją. Vakarų Europoje ištisi rajonai esą jau virtę nesaugiais getais.
Jo neįtikino L.Kaminskienės patikinimas, kad priimdama migrantus valstybė siekia pritraukti protus, trūkstamus specialistus. O, sakykime, pabėgėliai iš Baltarusijos mokosi lietuvių kalbos, dirba, moka mokesčius.
„Jokie getai nesusikurs, išmokime patys šviestis ir priimti, o ne išvaryti“, – siūlė oponentui.
Bet šis ironizavo turintis linksmą žinią – netrukus būsianti pristatyta šimtų žmonių peticija.
Gyvenantieji kaip šeima ir jaučiasi esantys šeima
M.Markuckas sakė, kad išrinktas į Seimą jis siektų apsaugoti „prigimtinę šeimą“. Jo įsitikinimu, homoseksualių žmonių santykiai neturi būti prilyginti šeimai.
L.Kaminskienė kalbėjo, kad visokios šeimos turi būti priimamos vienodai, nepaisant, ar tai mama ir tėvas, dvi mamos ar du tėvai. Visi jie vaikus augina su tokia pat meile.
„Nėra tokios šeimos, kurią sudarytų tėvas ir tėvas, tai tik jūsų galvos konstruktas. Vyksta puolimas prieš šeimos institutą, o mes pasiryžę ginti – tradicinę, o ne išgalvotą“, – atšovė priešininkei.
Renginį vedusi LRT tyrimų skyriaus žurnalistė Jurgita Čeponytė paaiškino, kad gyvenantieji šeimoje ir jaučiasi šeima, ji netgi galinti parodyti tokių pavyzdžių.
D.Svirelienė stojo į M.Markucko pusę. Ji teigė, kad valstiečiai pasisako už tradicinę šeimą.
„Turime grįžti prie pamatų, tuomet valstybė bus stipri“, – pareiškė teisininkė.
Tačiau šios kandidatės rinkimų anketoje yra nurodyta, kad ji Kupiškio rajone gyvena su partneriu, vadinasi, yra nesusituokusi.
Siūlė išnaudoti visus šansus
J.Čeponytė klausė kandidatų, ar Baltarusijai reikia taikyti tokias pat sankcijas kaip Rusijai.
Vienintelis M.Markuckas įsitikinęs, kad šios šalys – ranka rankon dirbančios sąjungininkės ir abi grasinančios Ukrainai bei visam Vakarų pasauliui.
R.Vyžintas lygino Lukašenką su unguriu, nes šis dar bandęs vaidinti demokratą. Politiko manymu, labai griežtos sankcijos Lukašenką galutinai įstūmusios Rusijai į glėbį.
Bet D.Svirelienė priminė, kad Baltarusijoje dar yra opozicijos. Nors dauguma opozicionierių sukišti į kalėjimus, kandidatei atrodė, kad abiejų šalių režimai skiriasi.
Kad procesai šiose valstybėse skirtingi, manė ir B.Matelis.
„Jei turime nors ir menką viltį, kad Baltarusija gali pasukti ne į tą pusę, kaip nori Rusija, tai turime išnaudoti visus šansus“, – svarstė konservatorius.
Jis pasisakė ir už Palestinos valstybės įkūrimą, nes tik tuomet ji prisiimtų atsakomybes.
Pažadai – aiškūs ir nelabai
Jei būtų išrinkta į Seimą, S.Dagė žadėjo rūpintis nemokamu visų mokinių maitinimu, kad žemiau skurdo ribos gyvenantieji gautų ne 345 eurus, o bent jau 465 eurus ir kad sveikatos apsaugai tektų daugiau lėšų.
L.Kaminskienės vizija – sukurti fondą, pinigais ir konsultacijomis padedantį nepasiturintiems žmonėms.
Kandidatė išgirdo renginio vedėjos įspėjimą, kad tai nebūtų rinkėjų papirkinėjimas.
M.Markuckas žadėjo sėkmės rinkimuose atveju pasirūpinti panevėžiečių saugumu, pastatyti jiems slėptuvių.
D.Svirelienė pasišovusi stabilizuoti švietimą ir sveikatos sritį, sukurti nacionalinę amžėjimo strategiją, bet kas tai konkrečiai būtų – liko neaišku.
R.Vyžintas žadėjo, kad mažiau mokesčių mokėtų daugiau vaikų auginančios šeimos, būtų didinamos pensijos ir kompensuojami vaistai.
„Kišenes atkiškite – kandidatai visiems duos pinigų? Uždirbti sunkiau negu išleisti“, – apie lengvai dalijamus pažadus tarstelėjo B.Matelis.
Jis tęsė, kad ekonomikos šuolį garantuotų jau dabar siūlomas socialinis susitarimas, kurio pagrindu būtų perskirstomos lėšos: turtingieji mokėtų didesnius mokesčius, sumenktų šešėlinė ekonomika.