Tačiau grįžtu prie vakcinų ir skiepijimų vykdymo, nes naujesnių žinių apstu.
Užvirė ta košė dėl „AstraZeneca“ arba kaip dabar vadinama „Vaxzevria“. Ir jau ketvirtas mėnuo nuo pat diegimo pradžios, kai Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad vyresniems žmonėms skiepyti jos nenaudos.
Iškart pasakau, kad šį sykį garsus politikas neteisus. Dabar jau visiems aišku, kad šią gan efektyvią vakciną nevertėtų naudoti 45 metų dar nesulaukusioms moterims (kai kuriose šalyse riba yra ir 50, ir 55 metai). Būtent dėl galimo netikėto krešulių susidarymo smegenų dangalų veniniuose sinusuose. Ir Lietuvoje jau tokius du atvejus turim.
Tačiau net ir šiuo atveju mokslas tvirtina, jog pavojus perdėtas, nes ta komplikacija registruojama tik 0,8–1 atvejo 100 tūkst. vakcinuotųjų. O kasdieniame gyvenime žmonėms be jokių skiepų bjauriau: nėščiosioms 10–12 atvejų 100 tūkst., o kai moterys vartoja hormoninius kontraceptikus – nuo 10 iki 40 atvejų 100 tūkst. Taigi, kontraceptikų vartojimas gali būti ir 40 kartų pavojingesnis už paskiepijimą viena ar kita klasikiniu metodu pagaminta vakcina – „Vaxzevria“ ir „Janssen“. Jau esu aptikęs kelias mokslininkų nuomones, kad be rizikos skiepyti galima, jei yra praėję bent du mėnesiai po hormoninių kontraceptikų naudojimo nutraukimo.
Tačiau danai yra labiau kategoriški: pernelyg sudėtinga atrinkti moteris, kad būtų išvengta rizikos, tad jie nebenaudos „Vaxzevria“. Tik neaišku, kodėl jie nutyli apie „Jenssen“ vakciną.
Visai kitokio pobūdžio yra plaučių tromboembolija, kai iš išsiplėtusių ir išsikreivinusių kojų ar dubens venų atitrūkę krešuliukai nukeliauja į plaučius. Kai plaučių kraujagyslės spindis tampa mažesnis už krešuliuką, ir šis užkemša kraujagyslę. Tada didesnės ar mažesnės plaučių dalies kaip ir nebėra. Plaučių tromboembolija vieniems – mirtina, kitus kartais pavyksta išgelbėti kone žaibiškos operacijos būdu, nors retkarčiais pakanka vien intensyvaus gydymo vaistais.
Ir su šia komplikacija susiduriama tiek skiepijant klasikinėmis, tiek mRNR vakcinomis (mes gauname „Pfizer“ ir „Moderna“, gal vėliau dar gausim ir „NovaVax“, ir „CureVax“).
Tad vėlgi klaustukas – kodėl? Kur gali slypėti tromboembolijos priežastys?
Mokslo žmonės jau tvirtina, kad bet kuri kovidinė vakcina dėl tromboembolijos apskritai niekuo dėta.
Tromboemobolijos priežasčių ganėtinai daug. Žinome, kad komplikacijai būtina venostazė ir padidėjęs kraujo krešumas. Bet esant abiem faktoriams nieko neįvyksta kelis ar keliolika metų. Embolijos „provokatorium“ gali tapti ir ilgas varginantis darbas stovint, ir įvairios stresinės situacijos, kai staiga pradeda aukštyn–žemyn šokinėti kraujo spaudimas bei pulso dažnis. Viena iš priežasčių yra net ilgesnis skrydis lėktuvu (beje, prieš porą mėnesių dėl pastarosios priežasties buvo palaidota Vokietijos Bundestago narė, skridusi iš Kubos namo).
Esu minėjęs, kad mokslo žmonės tiria priežastinius ryšius ir pabandys atsakyti, bet iki patikimo atsakymo praeis daugiau nei pusmetis. Man knieti, ar priežastis nėra gana ūmus stresas, kurį sukelia pati procedūra?
Pirmiausia įvertinkime, ar dažnai nuo bet kurių kitų ligų iki šiol buvo skiepijami vyresnio amžiaus žmonės, kenčiantys nuo kojų ar dubens venostazės. Tikrai retokai: na, nuo gripo – keli procentai, nuo erkinio encefalito – dar rečiau. O nuo koronaviruso – jau masiškai.
Tada lyginkime streso sukėlimo sąlygas. Nuo anų ligų skiepytis žmogus eina į savo polikliniką ar šeimos gydytojo klinikėlę, o ten juk ne tik gerai pažįstama aplinka, bet ir savas daktaras, ir žinomos procedūrinės „šeimininkės“. O ką turime šiandien? Nepažįstama – gal niekada ir nelankyta vieta, daugumai nejauki didžiulė erdvė – pilna svetimų žmonių: nepažįstami nei medikai, tuo labiau – kažkokie savanoriai, nežinai net į kurią kabiną pakliūsi, kokia ten procedūrą atliekanti seselė, ar ji bus maloni?..
Tad gali būti, kad kai kuriems nuo venostazės kenčiantiems vyresnio amžiaus žmonėms tik tiek ir tetrūksta iki nelaimės. Todėl sprendimai skiepyti ne masinio skiepijimo punktuose asmenis iki 50-ties metų būtų gan racionalūs, nes jaunesnių žmonių venos dažniausiai pakankamai gražios. Tad nuo 50 metų žmonės turėtų būti labiau psichologiškai parengiami skiepijimo procedūrai, tai turėtų vykti ramioje aplinkoje. Amžiaus cenzas turėtų būti taikomas visoms vakcinoms, nes faktai rodo, jog jokio esminio skirtumo dėl galimos tromboembolijos rizikos tarp visų keturių vakcinų nėra.
O kaip paskiepyti žmones prezidento pageidaujamais tempais? Aiškų atsakymą jau prieš gerą mėnesį yra davusi K.Kaljulaid: nėra Estijoje ir nebus jokio skiepijimų centro. Viską vykdė, vykdo ir vykdys pirminė sveikatos priežiūros grandis – ką mes įpratę vadinti šeimos gydytojais. Visi, nesvarbu, ar jie dirba savuose kabinetuose, privačiose klinikėlėse, ar savivaldybių poliklinikose.
Estai skiepyti pradėjo beveik trimis savaitėmis vėliau už mus, tačiau pagal skiepijimų apimtis jau kovo pradžioje pavijo lietuvius, o dabar jų ir mūsų rodikliai tokie patys.
Ir kolega iš Estijos man parašė, kad toks skiepijimų organizavimas, jų ekonomistų skaičiavimu, bus bene tris kartus pigesnis, nei ten, kur steigiami skiepijimo centrai.