Susiropštė į kūrinio vidų
Ant keturių ratų stovinti pasagų formą primenanti Giedriaus Mazūro „Laimės arka“, turinti dūdų stogą, sferinį veidrodį ir pypsintį guminį klaksoną, per parodos atidarymą žiūrovų žvilgsnius traukė lyg magnetas. Aplink pasisukioję vaikai greitai susiropštė į meno kūrinio vidų, o suaugusieji ištisai darėsi asmenukes iš veidrodžio atspindžių.
Autorius tada sakė, kad kūrinys visai naujas, specialiai kurtas šiai parodai ir sostinėje jau praūžusiai kultūros nakčiai. Prieš atvežant į Panevėžį „Laimės arka“ tris dienas stovėjo Vilniuje, Rotušės aikštėje.
Emocija lyg vaikiška išdaiga
Anot menininko, kol skulptūra dar buvo dirbtuvėse, jam kilo įtarimas, kad šioji nė pro vienas Panevėžio dailės galerijos duris nepralįs.
Darbuotojai duris išmatavo, bet paaiškėjo, kad ne tas, teko važiuoti menininko žmonai, dar kartą matuoti, o tada kūrinį gabenti atgal į dirbtuves, pjauti perpus ir abi dalis padaryti susukamas.
G.Mazūras panevėžiečiams pažįstamas kaip talentingas keramikas, simpoziumų ir bienalių dalyvis. Gimęs ir augęs Panevėžyje, dabar jis su šeima gyvena Utenos rajone esančiame Antalgės kaime, yra įkūręs skulptūrų parką, turi populiarią keramikos studiją. Kai idėjoms įgyvendinti molio nebeužtenka, išsiveržia iš rėmų, kaip ir šiuo atveju su riedančia „Laimės arka“.
Slapčia pasilinksmino ne tik vaikas
Menininkas sakė kūryboje dažnai naudojantis iš senienų prekeivių pirktus daiktus.
Pernai paskambino pažįstamas ir pranešė, kad turi daugiau nei 20 senų muzikos instrumentų, parduos su sąlyga, jei šis pirks visus iš karto.
Kūrėjas sako, kad dėl gausybės įsigytų senų dūdų pakoregavo pirminį „Laimės arkos“ sumanymą.
„Visas stebuklas, kad naktį, kai įjungiamos šviesos, tos apmūsotos dūdos atsispindi veidrodyje ir atrodo lyg naujos“, – išdavė paslaptį.
Jam ypač smagu, kai žiūrovai kūrinį liečia, sėdasi ant jo, fotografuojasi, juk toks ir buvęs sumanymas.
Į parodos atidarymą G.Mazūras atvyko kartu su 8 metų sūnumi Povilu. Kol dar nebuvo žiūrovų, berniukas ėmė spaudyti klaksoną. Tėvas jį sudraudė, kad netriukšmautų.
„Pamačiau, kad galerijos darbuotojos į mano draudimą atsako šypsniais. Moterys prisipažino, kad iš vakaro ir jos taip linksminosi, pypsėjo“, – juokėsi vyras.
Prierašas po nuotrauka:
Prie šio savo kūrinio autorius pritvirtino lentelę su paaiškinimu: „Man labai patinka, kai šventėse groja dūdų orkestrai, instrumentuose atsispindi saulė ir klausantis muzikos mintimis keliauji kartu su melodija ten, kur gera, šilta, šviesu. Laikas apneša nuosėdom prisiminimus, bet šilta emocija išlieka tarsi vaikiška išdaiga, objektas groja ir važiuoja, galima prisėsti, merginos gali dažytis lūpas, nes yra veidrodis. Manau, skulptūros raktas į sėkmę yra, kai gali ant jos atsisėsti, joje yra veidrodis ir WiFi.“