Mokytoja žinojo paslaptį
Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Audronė Vyčienė jau ne pirmą pradinukų laidą yra išugdžiusi, tad iš patirties sugeba žiūrėti toli į priekį.
Pradinukams, prieš ketverius metus peržengusiems mokyklos slenkstį, atrodė, kad sulaukti penktos klasės – visa amžinybė. O štai mokytoja žinojo, kad tai prabėgs taip greitai, jog nespėsi net kvėptelėti.
Būtent todėl pedagogė tada, prieš ketverius metus, auklėtinių paprašė atsinešti ąžuolo gilių.
Vaikai buvo protingi. Patarti tėvų, jie sėklas rinko iš po šimt-mečius skaičiuojančių ar giminės istoriją menančių medžių.
Spėja, kad keli šimtai metų
Papiškių kaime gyvenanti Kamilė Grigaliūnaitė pasakojo, jog jų iš kartos į kartą paveldimoje sodyboje ošiantį ąžuolą daugiau nei prieš 80 metų pasodino jos proseneliai. Taip jau sutapo, kad papiškiečiai gyvenimo ir stiprybės simbolį – ąžuolą – pasodino okupacijos metais, prieš pat tremtį į Sibirą.
„Mūsų šeima labai myli gamtą, ir mes tęsiame tradiciją sodyboje sodinti medžius. Proseneliai pasodino liepų alėją, seneliai – eglių, o mano tėvai – riešutmedžių. Man labiausiais patinka stebėti, kai pučiant vėjui siūbuoja visų medžių šakos. Džiaugiuosi, kad mūsų kiemo ąžuoliukas atsiras ir miesto parke“, – džiaugėsi ketvirtokė.
Jos bendraklasis Kipras Stapulionis gyvena Migonių kaime, senoje prosenelių sodyboje. Berniukas nežino, kiek jų sodybos ąžuolui metų ir kas jį pasodino. Tik spėja, kad medžiui – net keli šimtmečiai, nes jo kamienas storas, o aukštis – daugiau nei 20 metrų.
Pasvalietė Meida Rutkevilytė džiaugėsi, kad jos senelių sodyboje Saločiuose prigijusi tradicija sodinti medžius gimus naujam šeimos nariui. Berniukams sodinami ąžuolai, mergaitėms – liepos. O gilių ji prisirinko po didžiausiu sodyboje augančiu ąžuolu.
Daugiausia gilių į klasę atsinešė Ugnė Jurėnaitė. Jų mergaitė prisirinko iš promočiutės sodybos – juk ten auga du dideli ąžuolai.
Matavo ir skaičiavo šakeles
Ketvirtokai vienu balsu tvirtino, kad nuobodžiausia buvo laukti, kol ąžuoliukai sudygs. Į klasę atėję jie pirmiausia lėkdavo pasižiūrėti, ar į vazonus pasodintos gilės dar nesudygo. Teko laukti ilgokai: sodinukai gyvybę pradėjo rodyti tik po 10 mėnesių.
Jau 36 metus pradinukus mokanti A.Vyčienė pasidžiaugė, kad jos klasėje palangė visada būna pilna žaliuojančių augalų. Su auklėtiniais jai teko auginti įvairiausių: prieskoninių daržovių, pomidorų, gėlių. Užtat idėja pasodinti ąžuoliukus kilo pirmą kartą.
„Klasėje yra daug muzikalių vaikų ir nemažai jų su įvairiais kolektyvais dalyvaus Šimtmečio dainų šventėje. Mums tos šventės pavadinimas „Kad giria žaliuotų“ – tikrai simbolinis. Ketverius metus augindami medelius daug ko išmokome: matavome centimetrais ūglius, skaičiavome šakeles, aiškinomės, kodėl medžiai auga nevienodai, kodėl numeta lapus“, – pasakojo mokytoja A.Vyčienė.
Tėvai jai bus dėkingi už vaikams įdiegtą patriotiškumą ir itin stiprų ryšį su gimtinės gamta.