Niekas neprilygsta juodai lietuviškai duonai
Panevėžiečiai Eugenija ir Juozas Mėlynavičiai, skridę į vieną moderniausių pasaulio miestų Dubajų, vežėsi 4 kilogramus juodos duonos, medaus ir lietuviško saldaus pieno rūkyto sūrio. Tokių gardėsių paprašė Dubajuje su šeima gyvenantis jų sūnus.
„Nuo pasirinkimų gausos akys raibsta, bet nėra nieko panašaus, kas prilygtų mūsiškos duonos skoniui“, – pargrįžęs pasakojo vyras.
Prieš pat skrydį tėvai dar lėkė į Biržų duonos krautuvėlę pirkti varškinės tešlos sausainukų. Patiems nė į galvą nebūtų šovę ką panašaus lauktuvių vežti.
Turėklai švyti lyg stalo sidabras
Juristo profesiją įgijęs jų sūnus Panevėžį paliko seniai, dirbo įvairiose šalyse, šešerius metus gyveno ir dirbo teisininku naftos ir dujų gamybos įmonėje Bahreine, prieš dvejus metus kaip tos pačios įmonės atstovas persikėlė į Dubajų.
Tėvai skrido aplankyti sūnaus ir susipažinti su 4 mėnesių anūke.
„Važiuojant iš oro uosto akis ganėme į gausybę dangoraižių, o išlipus iš automobilio nustebino, netgi pribloškė, neįtikėtina švara ir tvarka. Ne tik menkiausios šiukšlelės nuolat rankiojamos, bet šluostomos dulkės nuo suoliukų, užtvarų turėklai blizginami lyg sidabriniai stalo įrankiai“, – atpasakojo pirmą įspūdį.
Antras nustebinęs dalykas – visai nesijautė, kad esi arabiškame mieste. Milijoninis miestas atrodo itin pasaulietiškas, kad pamatytum dėvinčius arabiškus apdarus, reikėjo gerokai pasidairyti. Pasirodo, Dubajaus gyventojų daugumą sudaro atvykėliai, vietinių yra vos per 10 procentų.
O kur aikštelės automobiliams?
Panevėžiečiai į Dubajų atskrido per ramadaną, bet jokių draudimų ar apribojimų, kaip prieš dvejus metus dar buvę, nepajuto, visą dieną dirbo kavinės ir restoranai.
Iš septynių net penki Jungtinių Arabų Emyratų emyratai atšaukė visus ramadano draudimus. Papročio per ramadaną valgyti tik saulei nusileidus dabar Dubajuje laikosi tik musulmonai, visi kiti, jei tik tikėjimas leidžia, gali elgtis kaip tinkami.
Sūnaus šeima gyvena 30-ies aukštų daugiabutyje prie pat krantinės, kur yra pasivaikščiojimų takas, pliažai ir jachtų prieplauka.
Aplink toks žemas gyvenamasis namas buvo tik vienas, kiti 70–80 aukštų.
Šalia namų jokios žalumos ar gėlynų nėra, žydinčių petunijų kilimą panevėžiečiai matė tik prie prekybos centro. Beveik prie kiekvieno augalo privestas drėkinimas. Oro temperatūra kovo viduryje buvo 28–32 laipsniai karščio.
Prie daugiabučių nėra ir žaidimų aikštelių vaikams, nėra ir automobilių parkavimo vietų.
Gyventojai mašinas laiko antrame, trečiame ir ketvirtame aukštuose įrengtuose garažuose. Kiekvieno gyvenamojo namo keli aukštai yra skirti transportui.
Pirmame aukšte namo gyventojams skirtos sporto salės ir budėtojas. Aukštas virš garažų – vandens procedūrų zona, joje baseinai vaikams ir suaugusiesiems, masažo vonios.
„Dieną baseine plaukiojom vieni, mus prižiūrėjo gelbėtojas. Ten tokios taisyklės, kad kiekvienas baseinas privalo turėti prižiūrėtoją“, – pasakojo pašnekovas.
Demonstravo plikus užpakalius
„Kad dabar ramadanas, pajutom iš itin gausių iliuminacijų, Burj Khalifa, aukščiausias pasaulio dangoraižis, kas pusvalandį nušvisdavo vis kitokiu vaizdu, šviesų iliustracijos nė vieną vakarą nesikartojo“, – prisimena, kas padarė įspūdį.
Ką benorėtum apžiūrėti, važiuoti tenka mažiausiai pusvalandį.
Pirmąkart atvykusius į Dubajų šokiruoja eismo sąlygos: per visą beveik tris milijonus gyventojų turintį megapolį besitęsiančia pagrindine gatve galima lėkti 120 kilometrų per valandą greičiu, kai kuriomis jos atšakomis 90 km/val.
„Važiuoji lyg per dykumą, joks pėsčiasis neišbėgs“, – vyras irgi tuo stebėjosi.
Namuose iš čiaupų bėgantis vanduo negeriamas, geriamą reikia pirkti.
Mieste pilna geriamojo vandens čiaupų, iš bet kurio gali prisipilti savo talpyklą.
Panevėžiečiai buvo nuvažiavę ir į už miesto esantį Dubaj Global Village – pramoginį kaimą, kuriame 100 pasaulio valstybių turi savo paviljonus.
„Ten prekyba ir maistas, neturėjom jėgų ilgai vaikščioti“, – vyras juokiasi, jog toji turistus viliojanti prekyvietė jo su žmona nesužavėjo.
Dubajuje, kur beužsuksi, ištisai kalba rusiškai, vakarais gatvėse irgi tiršta rusakalbių.
„Ryte ėjome pasivaikščioti krantine, taku palei paplūdimį. Žiūrime, priekyje eina dvi beveik nuogos moterys su siauručiais stringais. Žado netekome, kas gi gali musulmoniškame krašte taip demonstruotis? Prisiartinus paaiškėjo: jos rusės“, – tarsteli ir apie nemalonų įspūdį.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Pagrindine Dubajaus gatve galima lėkti net 120 kilometrų per valandą greičiu, eismui netrukdo jokios sankryžos ar pėsčiųjų perėjos.
2. J.Mėlynavičius pasižvalgė ir po didžiausią Dubajaus prekybos centrą.
3. Pirkėjus vilioja įvairių šalių žėrintys paviljonai, sutelkti už miesto.
4. Sutemus modernusis didmiestis nušvinta gausybe iliuminacijų.
5. Taip Dubaj Global Village pramogų ir prekybos centre atrodo Irano paviljonas.
6. Kiekvieną vakarą dangoraižis Burj Khalifa pasipuošdavo vis kitokiais šviesų ornamentais.
7. Vakarais, kai atlėgdavo karštis, Mėlynavičiai eidavo pasivaikščioti po gražiausias moderniausio pasaulio miesto Dubajaus vietas.
8. Gardiems restoranų patiekalams trūko vieno priedo – juodos duonos.
Nuotraukos iš asmeninio albumo
