Būtina suprasti, kad atsiradus tokiam koronaviruso variantui kaip delta, situacija negalėjo nepablogėti. Priežasčių yra net kelios.
Pirmiausia, delta virusas greičiau ir aktyviau plinta. Tokia galimybė jam atsirado pakitus pradinio Uhano viruso varianto spygliui. Naujasis spyglys prisitaikė ne tik prie virpančiojo bronchų epitelio, bet ir prie gerklėje bei nosiaryklėje esančių panašių ląstelių, į kurias Uhano virusas nesugebėdavo įsiskverbti. Tad naujajai viruso atmainai nebūtina nukeliauti gan giliai į smulkesnius bronchus – jis sugeba įsiskverbti ir pasidauginti gerokai arčiau žmogaus organizmo „vartų“ ir iš to organizmo ištrūkti į laisvę, t. y. į išorę ir paplisti. Taip vienu iškvėpimu į aplinką išmetama gerokai daugiau virusų.
Todėl viso pasaulio mokslo žmonės, įskaitant ir mūsiškį Saulių Čaplinską, perspėja: kol turėjome reikalą su Uhano virusu, užsikrėsti buvo įmanoma bendraujant su sergančiuoju bent 12–15 minučių, o delta variantu jau galima apsikrėsti ir per pusę minutės, t. y. po 5–8 sergančiojo iškvėpimų. Suprantama, jei nenaudojamos tinkamai saugančios kaukės ir nesilaikoma bent 1,5 metro atstumo.
Antroji priežastis ta, kad imunitetas po vakcinavimo, o kai kada net įgytas po persirgtos ligos neturi tokių jėgų gerai apsiginti, kai į žmogaus kvėpavimo takus patenka ne keliolika šiaip taip „į laisvę“ ištrūkusių virusų, o per kelis įkvėpimus – gal šimtai, gal tūkstančiai (kol kas nėra metodikos kaip bent apytiksliai suskaičiuoti paciento iškvepiamų virusų kiekį). Taigi „agresorius“ pasiunčia gan gausią „armiją“ ir žmogui sunku apsiginti.
Dar viena imuniteto problema yra ta, kad persirgus ar pasiskiepijus ir kraujo ląstelių, ir antikūnų atpažinimo mechanizmai yra nukreipiami tik prieš tuos spyglio baltymus, su kuriais žmogus buvo susidūręs. O delta virusas dėl įvykusių pokyčių jo smaigalyje kai kuriuos iš Uhano viruso baltymus prarado ir įsigijo naujų. Imuninė sistema atpažįsta tik tai, su kuo jau teko „susipažinti“ anksčiau. Taigi imunitetas nei po skiepų, nei po persirgtos ligos neduoda garantijų, kad visiškai susidoros ir su delta virusu. Džiugina tik tas faktas, kad atpažinus bent dalį viruso baltymų organizmo gynyba vis tiek yra, todėl susirgusieji paskiepyti žmonės serga lengviau, rečiau prireikia ligoninės, tuo labiau reanimacijos.
Pagal mūsiškių mokslininkų atliktą darbą, vertinant „Pfizer“ vakciną, aišku, kad delta atmaina 77–80% paskiepytųjų ligos nesukelia, 83–92% leidžia išvengti sunkios ligos eigos, kai būtina hospitalizacija, ir 84–97% išvengia mirties. Kadangi mūsų lietuviški rezultatai beveik nesiskiria nuo anksčiau publikuotų užsieniečių duomenų, telieka patvirtinti, kad paskiepyti lietuviai niekuo nesiskiria nuo kanadiečių, vokiečių ir kitų.
Ar galime dar labiau padidinti tuos saugos procentus? Taip, jei saugosimės absoliučiai taip, kaip saugojomės iki vakcinų atsiradimo: kaukių dėvėjimas, nesibūriavimas uždarose patalpose, atstumų nuo kitų žmonių išlaikymas. Negi pasiskiepijęs žmogus mato ant neskiepyto žmogaus kaktos parašyta, kad jis gali jus užkrėsti?
Yra dar viena problema – pasiskiepiję žmonės be imunoglobulinų kiekinių tyrimų nežino, koks jų atsparumas po kelių savaičių, tuo labiau po 3 ar 6 mėnesių. Neišvengiamai būtina naudotis visomis savisaugos priemonėmis.