Demaskuoti Rusijos internautai grasina susidorojimu

Nuolat sulaukia grasinimų

„Kai pasakiau, kad Maskva buvo Hitlerio sąjungininkė, o iš rusų savanorių nacistai buvo suformavę net tris karių dalinius, vienas maskvietis internautas tiek įsiuto, jog ėmė kumščiu daužyti stalą, grasė mane nudėti, o paskui nusikeikęs atsijungė“, – pasakojo Vitalijus Dribnytsia.

Šis 59 metų žilas kuklus vyras, buvęs istorijos mokytojas, beveik kas vakarą iš rusų internautų susilaukia grasinimų prikulti ar net nudėti už tai, kad viešina Maskvos slepiamus istorinius faktus ir tuo sunervina pašnekovus.

Kai V.Dribnytsios bandymą apšviesti Rusijos piliečius prieš kelis mėnesius aprašė įtakingas JAV dienraštis „The New York Times“, pas kuklų istorijos mokytoją ėmė plūsti žurnalistai iš viso pasaulio.

Prieš važiuodamas į 80 km nuo Kyjivo nutolusį Bila Cerkvos miestą, kelis vakarus „Youtube“ klausiausi Vitalijaus pokalbių su okupantų tautiečiais. Savo laidas autorius įvardijo pavadinimu „Vox Veritatis“, lotynų kalba tai reiškia „Tiesos balsas“. Anot Vitalijaus, viskas prasidėjo nuo to, kad prieš penkerius metus dėl ligos nebegalėjo tęsti mokytojavimo ir išėjo į pensiją.

Rusai reagavo nervingai

Taip sutapo, kad po kelių mėnesių, 2021 metų vasarą, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paskelbė didelį straipsnį apie tai, jog Rusija ir Ukraina yra viena tauta. Tuo remdamasi po pusmečio Maskva įsiveržė vaduoti „brolių“ nuo nacistų.

Istorijos iškraipymo netoleruojantis Vitalijus iš karto po V.Putino pareiškimo nusprendė rusams priminti, kad Maskva jau nuo 2014 metų okupuoja Krymą ir dalį Donbaso. Norėjo paaiškinti ir tai, kad Vakarų istorikai vartoja terminą „kaimyninės šalys“, o posakį „broliškos tautos“ išgalvojo Kremlius – tam, kad pateisintų svetimų žemių užgrobimą.

Vyras užsiregistravo tinklalapyje „Chatroulette“ ir vaizdo įrašo pašnekovais pasirinko Rusijos piliečius. Istorikas ramiu tonu rusams aiškino, kur jie klysta, tačiau dauguma pašnekovų į tai reagavo nervingai, keiksmais bei grasinimais primušti.

Dar daugiau aistrų kilo Maskvai 2022-ųjų vasarį užpuolus Ukrainą. Įrašyti pokalbiai netikėtai susilaukė daug dėmesio, kai kurie buvo peržiūrėti beveik du milijonus kartų, nors šiaip įrašai istorine tema „Youtube“ nėra labai populiarūs.

Ėmė rašyti vadovėlius

2024 metais Kyjivo verslo žurnalas „Fokus“ Vitalijaus vaizdo kanalą pripažino žiūrimiausiu istoriniu ir „blogerį“ įtraukė į populiariausių šalyje dvidešimtuką.

Per ketverius metus Vitalijus paskelbė pusantro tūkstančio įrašų, o kanalas įgijo beveik pusę milijono prenumeratorių.

Istorijos mokslus Vitalijus baigė 1991-aisiais, tada, kai Ukraina išstojo iš SSSR. Atėjęs dirbti į kaimo mokyklą pamatė, kad vadovėliai likę tie patys, redaguoti Maskvoje, todėl nusprendė neatidėliodamas parašyti naują.

Taip ir padarė. Spaustuvėje atspausdino kelis šimtus egzempliorių, nesuderinęs su Švietimo ministerija. Antrą vadovėlį parašė kartu su buvusia savo dėstytoja, paskui dar kelis pats vienas. Teko redaguoti ir kitų sukurtus vadovėlius.

Apie istoriją menkai teišmano

„Manau, rusų požiūris į Ukrainą per trejus su puse karo metų tapo labiau propagandinis. Prieš penkerius metus pasitaikydavo blaiviai į istoriją žiūrinčių tiek dėstytojų, tiek ir studentų. Dabar studentai nebežino net garsių Rusijos istorikų pavardžių, nėra skaitę jų vadovėlių, o kartoja šovinistinius Kremliaus teiginius. Toks įspūdis, kad mokslas nusileidžia propagandai. Šiaip istorija nėra labai mėgstama visose šalyse, nes norint įsiminti faktų ir įvykių gausybę bei suvokti jų seką reikia įdėti nemažai pastangų. Net neskaitantys knygų rusai yra įsitikinę, kad geriau už mus išmano Ukrainos istoriją,“ – sakė Vitalijus.

Dauguma kaimyninės šalies piliečių neturi supratimo, kad skandinavų kilmės žodžiu „rusai“ (Lietuvoje „rusėnai“) buvo vadinami žmonės, gyvenę Kyjivo bei aplinkinių žemių teritorijoje, o tą pavadinimą vėliau pasisavino Kremlius.

Gerokai vėliau už Kyjivą įsikūrusią Maskvą labai nervino terminas „Kyjivo Rusia“, todėl Ukrainos žemes carai įsakė vadinti „Mažąja Rusija“, savoms prisiskirdami „tikrosios“ Rusijos vardą. Kartu pareiškė, kad ukrainiečiai šneka ne atskira kalba, o rusišku dialektu.

Pašnekovai dažnai nežino, kad po Pirmojo pasaulinio karo Ukraina buvo paskelbusi nepriklausomybę, tačiau Maskvos bolševikų rankomis ji buvo pasmaugta, o dalis neigia, jog Kremlius specialiai sukėlė badą, pražudžiusį milijonus ukrainiečių.

Melagingi rusų teiginiai

Vėlesnę kovą dėl nepriklausomybės rusai tapatina su fašizmu, melagingai teigdami, kad nepriklausomybės ideologas Stepanas Bandera buvo fašistas, nes turėjo Vokietijos pilietybę.

Iš tikrųjų S.Banderą fašistai įkalino konclageryje už atsisakymą bendradarbiauti, o Vokietijos pilietybę gavo po Antrojo pasaulinio karo toje demokratinėje šalyje likęs gyventi.

Diskusijose Vitalijus neneigia, kad dalis ukrainiečių bendradarbiavo su A.Hitlerio fašistais ir buvo susibūrę į du karinius dalinius, tačiau primena, kad iš rusų buvo suformuoti trys nacistiniai daliniai, o tokie buvo susikūrę ir Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, kitose šalyse.

Tačiau istoriko pateikiami konkretūs argumentai pašnekovų rusų neveikia, o Maskvos bendradarbiavimu su A.Hitleriu jie netiki net priminus ilgai Kremliaus neigtus ir slėptus Molotovo-Ribentropo pakto dokumentus.

Dauguma rusų neigia, kad Maskva 2014-aisiais užgrobė Krymą ir okupavo dalį Donecko bei Lugansko regionų, tai esą padarė patys sukilę tų regionų gyventojai be Kremliaus įsikišimo. Be to, tvirtina, kad 2022 metais Rusija privalėjo pulti Ukrainą gindama rusakalbius nuo fašistų skriaudų.

Visus pokalbius įrašo pabaigoje Vitalijus pakomentuoja, išvardija, kur pašnekovai klydo ir kokie yra tikri faktai.

„Tai darau ne tiek dėl rusų, kiek dėl tautiečių, nes 95 procentai stebėtojų yra ukrainiečiai, o jų istorinės žinios irgi nėra geros. Gaunu daug laiškų, kuriuose žmonės dėkoja už pasakojimus, kurie esą koregavo istorijos žinias“, – tvirtino Vitalijus.

Nebenori matyti okupantų simbolių

Pasakius, kad Charkive bei Sumuose net šiemet sutikau pagyvenusių ukrainiečių, S.Banderą vadinančių fašistu, ir Rytų Ukrainoje vis dar matau paminklų su sovietine bei Rusijos simbolika, istorikas tuo nesistebėjo.

„Į desovietizacijos ir derusifikacijos procesus šalies vadovai iki pat 2014 metų žiūrėjo pro pirštus, senus paminklus padažė geltona ir mėlyna spalvomis ir paliko stovėti. Tautinės atminties stiprinimui daugiau dėmesio skyrė vien prezidentai Viktoras Juščenka bei Petro Porošenka. Nesistebiu, kad sutinkat pensininkų, kurie S.Banderą ir toliau vadina fašistu, nes to visą gyvenimą buvo mokomi. Sumišimą dėl kai kurių paminklų kelia ir tai, kad valdžia nėra apsisprendusi, kaip vertinti ukrainiečių dalyvavimą bolševikinėje armijoje, kare Afganistane, slopinant sukilimus Prahoje ir Budapešte“, – sakė jutuberis.

Pašnekovai rusai dažnai kaltina: mes Maskvoje negriauname paminklo ukrainiečių rašytojui Tarasui Ševčenkai, o jūs Aleksandrui Puškinui verčiat.

Istorikas tokius asmenis užčiaupia primindamas, kad Rusijoje yra vienas paminklas T.Ševčenkai, o Ukrainoje monumentų A.Puškinui buvo pristatyta šimtais, nes tokiu būdu Maskva žymėjo savo įtakos sferą. Dalis paminklų A.Puškinui būtų stovėję Ukrainoje ir toliau, tačiau po patirtų žiaurumų žmonės nebenori matyti jokių barbariškos okupantų šalies simbolių.

Karas suvienijo ukrainiečius

Paklausus, ar dažnai su internautais rusais tenka diskutuoti apie Lietuvos kunigaikščių valdymo Kyjive laikus, istorikas papurtė galvą.

„Jie apie tai mažai žino, nes sovietmečiu mokyklose nieko nemokė, o dabar Rusijos vadovėliuose turbūt irgi nedaug rašo. Mūsų vadovėliuose pagaliau apie tai rašoma pakankamai, tiesa, apie Lenkijos valdymo metus mokome gerokai daugiau, nes tai buvo vėlesni laikai, truko ilgiau ir daugiau išliko rašytinio bei kultūrinio paveldo“, – sakė Vitalijus.

Interviu su istoriku užbaigėme pasivaikščiojimu Didvyrių alėjoje, skirtoje kare su Rusija žuvusiems Bila Cerkvos gyventojams. Atsisveikindamas pedagogo paklausiau, ką, turint omenyje dabartinį karą, po nepriklausomybės atgavimo šalies vadovai privalėjo daryti kitaip istorinės atminties srityje.

„Turėjo skirti daugiau dėmesio ukrainiečių kalbos ir istorijos mokymui, tautinio tapatumo bei patriotizmo formavimui. Juk mes ir toliau gyvenome esant dvikalbystei bei toleravome rusų šnekos dominavimą kai kuriuose regionuose, šventėme sovietinius jubiliejus, scenoje bei televizijoje karaliavo Maskvos artistai bei filmai, o aikštėse puikavosi paminklai Rusijos karvedžiams.

Dabartinis karas daugelį galutinai prablaivė ir labiau mus suvienijo. Tai džiugina, tačiau valdžia, manau, ir dabar nepakankamai skiria dėmesio istorinės tiesos įtvirtinimui ir kovai su Maskvos propaganda. Nedarykit jūs tokių klaidų, nes Kremlius tikrai nesnaudžia. Nuoširdus ačiū Lietuvai už paramą mūsų kovai, to nepamiršime“, – pokalbį užbaigė istorikas, dalį savo pajamų už įrašus „YouTube“ pervedantis armijai.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Rusai internautai dažnai provokuojamai demonstruoja okupantų mėgstamus karinius rūbus, imperinę vėliavą, tačiau istorikas jų argumentus „sumala“.

2. Rusas internautas net išsižiojo iš nuostabos išgirdęs istoriko priminimą, kad Maskva buvo Hitlerio Vokietijos sąjungininkė.

3. Didvyrių alėjoje Bila Cerkvoje yra įamžinti ir V.Dribnytsios pažįstami.

4. Vyras, išgirdęs, kad rusai ir ukrainiečiai nėra broliai, susinervinęs istoriką iškeikė ir atsijungė.

5. Bila Cerkvos vadovai įteikė apdovanojimą buvusiam istorijos mokytojui V.Dribnytsiai.

6. Internautė mergina neigė, kad Rusija 2014-aisiais okupavo Krymą.

7. V.Dribnytsia neslėpė, kad Rusijos internautai graso su juo susidoroti.

E.Butrimo nuotraukos