Gelbstint nuo bombų civilius grėsė žūtis

Mūšiai vyksta ne vien apkasuose

Į Sumus vykau ketindamas čia likti trims dienoms, tačiau užsibuvau jau dvi savaites. Mat dieną vėliau buvo duotas nurodymas nebeįleisti užsienio žurnalistų dėl galimo Rusijos kariuomenės prasiveržimo.

Supratęs, kad iš čia išvykęs į Sumus nebebūsiu įleistas, nusprendžiau likti ir stebėti įvykių raidą.

Į lietuvių užduodamą klausimą, ar yra grėsmė, kad Rusijos kariuomenė gali bandyti užimti Sumus, atsakymo nežinojau, mat visos informacijos nepateikia nei Kyjivas, nei Maskva.

Per šį karą mūšiai vyksta ne vien apkasuose, tačiau ir informaciniame lauke – abi šalys vykdo propagandą, siekdamos padrąsinti savo piliečius ir kartu klaidinti priešus.

Todėl per rusų apšaudymą civilių prašoma nefilmuoti ir neviešinti vaizdų socialiniuose tinkluose, kad priešas nežinotų, ar pataikė ten, kur norėjo, ir kokią padarė žalą. Į įvykio vietą laisvai įvažiuoti gali gelbėtojai, kariškiai bei teisėsaugos atstovai, kurie sprendžia, ar įleisti žurnalistus.

Mat kai kurie objektai yra užslaptinti ar kariniai, ir apie juos negalima skelbti. Žurnalistai paprastai įleidžiami ten, kur bombos žalą padaro civiliams ir civiliniams objektams.

Informacija – melaginga

Kad suklaidintų priešą ar nekeltų panikos saviems gyventojams, oficialūs pareigūnai bei valstybinė žiniasklaida neretai skelbia tendencingą ar net melagingą informaciją, bet taip yra elgiamasi per visus karus.

Kad pateikiama oficiali informacija yra tendencinga, nesunku įsitikinti skaitant Kyjivo ir Maskvos pranešimus apie mūšių Kursko regione eigą.

Į šį su Sumų regionu besiribojantį Rusijos regioną Ukrainos kariai įžengė praėjusį rugpjūtį, tuo sukeldami didžiulį šoką Maskvoje. Mat Kremliui ne tik nepavyko Ukrainos užimti per žadėtas tris dienas, bet Rusija pati yra priversta gintis nuo ukrainiečių įsiveržimo.

Ukrainiečiams pavyko užimti nemažą teritoriją – per šimtą kaimų ir rajoninį miestą Sudžą. Po mėnesio ukrainiečių puolimas užstrigo, o dar vėliau jiems į pagalbą atėjo Šiaurės Korėjos kariai ir ukrainiečiai ėmė trauktis.

Rusų operacija pateks į istorijos vadovėlius?

Kaip toliau viskas vyko ir kokia dabar yra situacija, kai rusų kariams pavyko Kurske beveik viską atkovoti, objektyvios informacijos trūksta.

Maskva giriasi, kad jų vadų sugalvota slapta operacija – karių perėjimas dujų vamzdynu į ukrainiečių užnugarį – įeis į karo istorijos vadovėlius, nes buvo geniali ir leido atkovoti Sudžą.

Tačiau Kyjivas tvirtina, kad jų žvalgybininkai tokius rusų planus demaskavo ir iš vamzdyno išlindusius karius sunaikino, o dalį paėmė nelaisvėn.

Įtakingiausias nepriklausomas Kyjivo tinklalapis „Ukrainska Pravda“ teigia, kad dalį iš vamzdžio išlindusių rusų pavyko sunaikinti, tačiau dalis sėkmingai įsitraukė į mūšius Sudžoje. Minėtas tinklalapis tvirtina apklausęs keliolika Kurske kovojusių paprastų kariškių bei karininkų, o tinklalapio išvadų Ukrainos vadovybė nepaneigė.

„Ukrainska Pravda“ teigimu, iš Kursko ukrainiečiams trauktis reikėjo ne tiek dėl korėjiečių antplūdžio, kiek dėl to, kad rusai išrado naujos rūšies dronus, kurių nebuvo galima blokuoti antidroninėmis sistemomis.

Šiais dronais rusai ėmė sprogdinti į Kurską vykstančias ukrainiečių mašinas, todėl nebebuvo galima nuvežti naujos technikos, šaudmenų, maisto.

Sumus su Kursku sieja vienintelė asfaltuota trasa, kurią rusų dronai padarė nepravažiuojamą, o keli laukų keliukai tokiu metų laiku sunkiajai technikai buvo neįveikiami.

Maskvos tvirtinimai – melagingi

„Ukrainska Pravda“ paneigė Maskvos tvirtinimus, kad ukrainiečių kariai Kurske buvo apsupti, daugybė pateko nelaisvėn, o bėgo palikdami daugybę tankų, šarvuočių, šaudmenų.

Rusai susprogdino keturis tiltus prie Sudžos, tačiau ukrainiečiams pavyko išvengti apsupimo. Tik nedidelė dalis technikos buvo prarasta, ir tik pavieniai kariai pateko nelaisvėn, tačiau ukrainiečiams į nelaisvę pavyko paimti ir priešus.

Kokia dabar čia situacija ir ar yra grėsmė Sumams būti užpultiems bei užimtiems? Objektyvios ir išsamios informacijos nėra, tačiau „Ukrainska Pravda“ kalbinti kariai teigia, jog pasienis bei prieiga prie Sumų yra gerai įtvirtinta, užminuota, tad užėmimas negresia.

Pavojus esą kiltų, jei Rusija čia sutelktų dešimteriopai daugiau karių nei kad yra dabar. Tačiau Maskva to nedaro, dauguma rusų karių lieka kovoti kituose Ukrainos regionuose.

Man ukrainiečių kariai pasakojo panašiai, kaip ir „Ukrainska Pravda“ pašnekovai. Tačiau jų kalbų nenoriu cituoti saugumo sumetimais, todėl viešinu „Ukrainska Pravda“ teiginius.

Tinklalapio tvirtinimu, ukrainiečių kariai nepasitraukė iš Rusijos, tačiau įsitvirtino nedideliame ruože netoli pasienio – keliuose Rusijos kaimuose, esančiuose aukštumose, todėl išvyti iš ten juos bus labai sunku.

Rusijos kariai savo ruožtu bando prasiveržti į Sumų regioną, mūšiai vyksta ties trimis kaimais Chotynės rajone, tačiau įsitvirtinti priešui kol kas pavyko tik viename kaime.

Kaimuose kilo panika

Maskvą neseniai Ukrainos kariai šokiravo dar vienu akibrokštu – įsiveržė į greta Kursko esantį Belgorodo regioną. Tačiau apie šį įsiveržimą informacijos yra nedaug.

Teigiama, kad prasiveržę ir paėmę nelaisvėn būrį rusų karių ukrainiečiai sėkmingai grįžo į savo teritoriją. Gal keršydama už šį akibrokštą, gal keršydama už Kursko operaciją ar vien dėl Maskvai žinomų priežasčių rusų kariai ėmė neregėtai intensyviai bombarduoti Ukrainos kaimus, esančius arčiau kaip dešimt kilometrų nuo pasienio.

Spėjama, kad tokiu būdu nori tą teritoriją paversti pilkąja zona – niekieno žeme, kurią gausiai užminuos ir Ukrainos kariai nebegalės lengvai prasiveržti į Rusiją.

Daugybėje kaimų kilo panika, žmonės puolė masiškai bėgti, nes priešas sprogdina mokyklas, ligonines, tiltus, gyvenamuosius namus.

Vaizdai tapo nepamirštami

Man teko vykti į civilių evakuaciją iš Ugroidivo kaimo, kuriame prieš karą gyveno 1700 žmonių, o dabar liko apie dešimt. Pakeliui važiavome per rajoninį centrą Krasnopilę, kuriame dar prieš savaitę gyveno septyni tūkstančiai žmonių, o dabar liko vos keliasdešimt, nes kasdien žūdavo per sprogimus.

Iš Ugroidovo išgabenom vieną pensininkų porą su šunimi, o iš Krasnopilės vyriškį su kate ir daugybe rakandų, nes persikraustė pas gimines į tolimesnį kaimą.

Valandos, praleistos Ugroidive, nepamiršiu niekada: virš galvos zvimbė dronas ir nebuvom tikri, ar ant mūsų nenumes sprogmenų.

Penkiolika minučių prieš mums atvažiuojant kaimą sudrebino sprogimas – raketa pataikė į buvusį kolūkio administracinį pastatą. Mažesni sprogimai girdėjosi kas penkias minutes, tad išvykstant visi keleiviai garsiai maldomis prašė Dievo apsaugos.

Meldėsi ir mane kelionėn pakvietęs šventikas Oleksandras Petrenko, kuris civilių evakuoti vyksta ten, kur visi kiti bijo. Šventikas kariams bei civiliams paramą į pafrontes veža nuo 2014 metų, o pastarąją savaitę be poilsio gabena iš „pragaro“ vietų. Nuostabus žmogus, su tokiais ukrainiečiais susidūrusi Rusija ir negali įveikti šio krašto.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Šventikas O.Petrenko važiuoja civilių evakuoti į tokius kaimus, į kuriuos kiti bijo vykti.

2. Taip atrodo valstybinis Sumų universitetas po rusų dronų atakos.

3. Kol žmonės ruošė daiktus išvežti, teksto autorius su kunigu apžiūrėjo tai, ką pridarė prieš pusvalandį atskridusi raketa.

4. Stovėdamas po medžiu teksto autorius meldėsi, kad dronas nuskristų.

5. Atėjęs pasisveikinti kaimynas Sergejus pirmas pastebėjo prie mūsų artėjantį droną ir sušuko: „Slėpkitės!“

6. Šventikas O.Petrenko fotografuoja ir viešina okupantų nusikaltimus.

7. Į Ugroidivo kaimą teko važiuoti pro sunaikintą ukrainiečių „blockpostą“.

E.Butrimo nuotraukos