Neinam balsuoti, tai ir valdo mus kas papuola. Ir dažnokai valdo pagal tą lietuvišką patarlę – nei į tvorą, nei į mietą.
Turėjau prieš pirmą turą ir tebeturiu dabar gan aiškų supratimą, už ką iš vienmandatininkų balsuosiu. Tik niekaip negalėčiau balsuoti už biurokratus valdininkėlius, ir ne itin – už „įmirkusius“ versluose, ypač ten, kur „sukami“ ir „melžiami“ pinigai.
O štai dėl daugiamandatinių rinkimų, kai reikėjo balsuoti už partiją, buvo problemų. Ir ne tik man. Reikėjo vertinti pagal partijų programas. Tačiau kiek ateinančių į rinkimus žmonių buvo jas paskaitę? Ne tik pritingintys ar ignoruojantys rinkimus, bet net dirbantiems ir dar auginantiems vaikus žmonėms atidžiau perskaityti visų partijų programas buvo neįmanoma misija. Ir man panašiai. Varčiau kompiuteryje tas programas ir supratau, kad tos pačios partijos programos atskirus skyrius rašė skirtingi žmonės, nes vienur sakiniai sklandūs, be gramatinių ir sintaksės klaidų, o kitų autoriai, matyt, mokykloje iš lietuvių kalbos kuolą teturėjo. Bet kuolas – senovė, nes dabartinė švietimo sistema tiek reformuota ir perreformuota, kad nei kuolų, nei pataisininkų, nei antramečių nebeliko, nes ugdome tik asmenybes, kurios už mokestį gali gauti aukštojo mokslo diplomą net nežinodami, kada žodžiuose rašyti nosines, ir nemokėdami ištraukti kvadratinės šaknies nei kompiuteriu, nei išmaniuoju telefonu.
Bet tai praėjęs rinkimų turas. Vieni rezultatais gali didžiuotis, kiti vertinti kiek atsargiau, o kai kas liko ir nusivylę. O aš rezultatais visiškai nesu patenkintas. Ne, ne, ne tais, kur parašyta, kiek kurie balsų gavo. Manęs netenkina būtent tai, apie ką kalbėjo senovės išminčius Platonas. Kol neateina balsuoti daugiau nei 80 proc. rinkėjų, tikrai visada turėsim niekam tikusią valdžią. Kaip turėjom ir iki šiol. Tad ir nesiskųskime, ir nekeiksnokime, kad mus valdo arba tykūs neišmanėliai, kurie sugeba atpažinti tik partijos vado nykščio padėtį, arba vien savaisiais interesais besirūpinantys žmogėnai.
Negana to, nepasidomėdami nei kandidato požiūriu, nei žiniomis, nei gyvenimiška patirtimi, išrenkame į Seimą absoliučią daugumą tokių, kuriems nusispjaut ir į kalbą, ir į šeimą, ir apskritai į valstybę bei bet kurį Lietuvos žmogų.
Situacija tokia, kad belieka rinkėjams palinkėti geros nuotaikos. Ir svarbiausia – bent gero oro, kai į aukštumas „lipa“ koronaviruso rodikliai.