Kandidatai žarstė pažadus
Panevėžio vakarinės apygardos kandidatai į Seimą susitikime bėrė pažadus kaip iš gausybės rago, tik nepasakė, iš kokių lėšų juos ketina įgyvendinti.
Į jaunimo iniciatyva organizuojamus debatus „Žinau, ką renku“ susirinko išskirtinai vyriška kompanija: švietimo, mokslo ir sporto viceministras, konservatorius Ignas Gaižiūnas, liberalsąjūdininkas advokatas Algimantas Kolpertas, seimūnas valstietis Deividas Labanavičius, Tautos ir teisingumo sąjungos atstovas, neturintis aukštojo išsilavinimo, lyg ir niekur nedirbantis be penkių minučių pensininkas Alfonsas Lupeikis, Nacionalinio susivienijimo narys inžinierius, nuo šių metų bendrovės „Amber pasta“ darbuotojas Tomas Rutkauskas, buvęs Panevėžio ligoninės direktorius, demokratas Arvydas Skorupskas.
Socialdemokratas Andrius Busila, žaliasis Mantas Leliukas, Laisvės partijos atstovė Santa Vaškevičienė, „Nemuno aušros“ narys Julius Limantas, darbietis Alvidas Meištas į diskusiją neatvyko.
Kur tas pinigų šaltinis?
Renginį vedė naujienų agentūros ELTA žurnalistė Martyna Pikelytė. Ji prašė dalyvius įvardyti po tris konkrečius darbus – diskusijos organizatoriai to nepamirš ir vėliau tikrins, ar patekusieji į Seimą vykdo pažadus.
Tai nesutrukdė T.Rutkauskui tikinti, kad jei būtų išrinktas į Seimą, tai stabdytų „nelegalią migraciją, kuri nusikalstamai ir išdavikiškai užkurta dabartinės valdančiosios daugumos“, ir kad tai esą ne kas kita, kaip „rusiško pasaulio steigimas Lietuvoje“.
Toliau jis jau gražbyliavo, kad sudarytų puikias sąlygas mokytojams dirbti, užsidirbti ir ugdyti nuostabius šalies vaikus.
A.Kolpertas stiprintų socialiai pažeidžiamų žmonių apsaugą, telktų bendruomenes, skatintų iniciatyvas ir žmonių laisves.
D.Labanavičius grąžintų paramą jaunoms šeimoms, besikuriančioms regionuose, visiems subsidijuotų bakalauro studijas.
A.Skorupskas žadėjo sutvarkyti eiles pas gydytojus, išrūpinti inovatyvius vaistus.
I.Gaižiūnas gi plėstų kompensuojamųjų vaistų senjorams sąrašą.
Na, o A.Lupeikis išsidavė europinėmis lėšomis daugiau pasirūpintų savo paties gerove – išvalytų privačių namų kaminus, tiksliau, nupirktų filtrus. Mat per diskusiją jis skundėsi negalintis naktį praverti lango, kai rudenį nuosavuose namuose užkuriamos krosnys. Dar jis žadėjo suderinti su verslininkais paramą jaunoms mamoms ir kažkokiu stebuklingu būdu padėtų gyventojams „išbristi iš kamščių kiemuose“.
Žiedai – tiesiog karščio oazė
Apie klimato kaitą kandidatų klausė ir renginio žiūrovas.
„Kaip žiūrite į dykumų ir pusdykumių estetiką, kai sunaikinama dar neišdygusi žolė, o sliekui nebėra kur pasislėpti, ne tik paukščiui. Žiedai sankryžose – tai karščio oazė“, – vyriškis akivaizdžiai jaudinosi dėl gamtos.
A.Kolpertas sutiko su bėda ir svarstė, kad įstatymu reikia numatyti lėšų ekologijai. Bet D.Labanavičiaus manymu, Panevėžys yra pakankamai žalias miestas.
Kita klausytoja teiravosi, kaip kandidatai ketina pakelti Seimo įvaizdį. Galbūt naujieji seimūnai nutars atostogauti, kaip ir visi kiti gyventojai, 24 dienas?
Klausimo dalį apie atostogas visi kalbėjusieji praleido pro ausis.
I.Gaižiūnas svarstė, kad Seime susitinka kardinaliai skirtingų pažiūrų politikai, tad neišvengiamai „varo vieni ant kitų“.
T.Rutkauskas tėškė, kad reikia „korumpuotus senus“ politikus keisti naujais. Nacionalinį susivienijimą jis ir įvardijo ta nauja politine jėga.
Neskiria šeimos nuo sąjungos?
M.Pikelytė klausė kandidatų, kas iš jų palaiko homoseksualių žmonių partnerystę. Už pasisakė tik du: I.Gaižiūnas ir A.Kolpertas.
Pastarasis kvietė išgirsti ir pamatyti kitokius žmones, niekuomet nesakyti, kad tik jų pačių orientacija ir požiūris yra teisingi.
I.Gaižiūnas oponentams aiškino, kad nereikia suplakti skirtingų dalykų. Juk kalbama visai ne apie šeimą, o apie dviejų žmonių sąjungą, teisinį jų santykių sureguliavimą, pavyzdžiui, dėl paveldėjimo, galimybės sužinoti apie kito sveikatą.
A.Lupeikis oponavo, kad homoseksualai gali pas teisininką sudaryti sutartis, kaip tai daro ir „normalios“ šeimos. Juk pastarosios dėl to esą nei įsižeidžia, nei žudosi!
A.Skorupskas siūlė surengti referendumą ir baigti skaldytis šituo klausimu.
T.Rutkauskas metė kortą apie mažų vaikų įvaikinimą, esą, ar pastarųjų kas nors atsiklaus, kokioje šeimoje nori gyventi.
A.Kolpertas apgailestavo, kad mūsų visuomenė kol kas tam nesubrendusi.
Tarnauti šauktų ir moteris
Visuotinio šaukimo idėja priimtina visiems kandidatams, bet D.Labanavičius ir A.Skorupskas manė, kad per 6 metus to nepavyks įgyvendinti.
A.Skorupskas siūlė susidėlioti prioritetus, nes valstybės lėšos ne begalinės. Kainuoja viskas, todėl pirmiausia reikia rūpintis atvykstančia vokiečių divizija, priešraketine gynyba.
I.Gaižiūno įsitikinimu, reikia imti pavyzdį iš Izraelio ir į tarnybą šaukti ir moteris. Skeptikams jis teigė, kad teko matyti tokių šaunių karių merginų, kurios veikiausiai būtų pranašesnės už juos, kandidatus, visus kartu sudėjus.
Dėl merginų šaukimo nepritariantis A.Skorupskas ironizavo I.Gaižiūnui dėl priedangų Panevėžyje. Jų smarkiai per mažai.
„Kai nueisit į savivaldybę, ten pasakykit, kad nejuokintų su tais rūseliais... Iš rūselių daryti priedangas... na...“ – nebaigė kalbėtojas.
I.Gaižiūnas tvirtino, kad jis ir kolegos savivaldybėje dažnai kelia klausimą ir dėl slėptuvių, ir dėl to, kad žmonės gauna per mažai informacijos, kaip reikėtų elgtis grėsmės atveju.