Nederino ir negavo leidimo
Vaizdingoje Kupiškio rajono vietoje, Lėvens upės slėnyje šalia Palėvenės dominikonų vienuolyno, žmonių akims atsivėrė dvi viena su kita susijungusios kūdros.
Kupiškio valdžia pripažino, kad tai jos nurodymu šitai padaryta.
Bet šios kūdros patenka į valstybinio Lėvens kraštovaizdžio draustinio teritoriją, kurioje yra saugomų augalų. Draustinis taip pat yra „Natura 2000“ objektas – čia yra saugomų eutrofinių aukštųjų žolynų, aliuvinių pievų, šienaujamų mezofitų pievų, paupių guobynų buveinių, ūdrų veisimosi vietų.
Kupiškio rajono savivaldybė su Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija nederino ir negavo sutikimo atlikti tvarkymo darbus Lėvens kraštovaizdžio draustinyje. Tai patvirtino šios direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas Tomas Vilkas.
Aplinkos apsaugos departamento atstovai mūsų laikraštį informavo, kad Biržų aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnai dėl galimų aplinkosaugos pažeidimų įrengiant dirbtinį vandens telkinį Lėvens kraštovaizdžio draustinyje pradėjo tyrimą. Bus atliekami kūdrų ir aplink jas tvarkytos teritorijos matavimai.
Kūdras galima išvalyti, bet tik ne padidinti
Nuvykęs į darbų vykdymo vietą T.Vilkas teigė jau neberadęs darbininkų technikos. Apie galimus pažeidimus jis raštu informavo Aplinkos apsaugos departamentą.
„Keista, kad savivaldybė į mus nesikreipė, netikiu, kad nežinojo. Toje teritorijoje yra Lėvens užliejamų natūralių pievų, o pievose apskritai draudžiama kasinėti ar jas suarti“, – kalbėjo T.Vilkas.
Pasak pašnekovo, tai, kad draustinis yra „Natura 2000“ teritorijoje, dar labiau padidina jos reikšmingumą.
Jeigu išties ten buvo kūdros, jas galima išvalyti, bet negalima jų keisti – nei padidinti, nei sumažinti.
Tik tvarkymo darbams 4 arų plote pakanka pateikti pranešimą, o didesnei teritorijai jau būtina parengti projektą. Kupiškio valdžios judinamas plotas smarkiai didesnis.
Vis dėlto bet kuriuo atveju būtina gauti ne tik Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos, bet ir Aplinkos apsaugos departamento leidimą.
Tikina gavęs visus leidimus
„Jokių kūdrų ten nei kasėm, nei valėm, o tvarkėm teritoriją aplink jas“, – pareiškė Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Valintėlis.
Valdininkas patikino, kad tvarkymo darbai buvo derinti su saugomų teritorijų inspekcija, bet negalėjo pasakyti, su kokia konkrečiai, bei su visomis kitomis registro pažymoje surašytomis institucijomis ir iš visų esą gauti teigiami atsakymai.
„Paklausėme, ar galima iškirsti savaiminius krūmus bei išgenėti didesnius krūmus, elektroniniu paštu gavom oficialų atsakymą, kad galime valyti“, – sakė direktorius.
A.Valintėlis nurodė, kad sklypas, kuriame yra kūdros, priklauso savivaldybei pagal su Nacionaline žemės tarnyba 2009 metais sudarytą panaudos sutartį. Ji galioja iki 2034 metų.
„Jeigu jūs savo sklype susitvarkytumėt šakas, o kaimynas pasakys, kad jūs kažką blogai darot, tai tada nežinau“, – surado palyginimą A.Valintėlis.
Priminus, kad tvenkinys yra draustinio su saugotinais augalais teritorijoje, valdininkas rėžė žemiau juostos: „Nepradėkim saugot žolyčių, kiek žinau, ta žolė turi savybę kiekvienais metais ataugti.“
Medžius paliko savo nuožiūra
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus, pernai šlaitą šalia vienuolyno talkoje tvarkė būtent jų savivaldybės darbuotojai.
Jie ir aptikę apžėlusią kūdrą. Žiemą, valdininko teigimu, gavus visus reikalingus leidimus, buvo iškirsti menkaverčiai krūmai, o pavasarį išrauti kelmai, surinktos likusios šakos.
„Mes ten tikrai nieko nekasėm, tiesiog išvalėm kūdrą ir atstatėm jos būklę, gražiausiai atrodančius medžius savo nuožiūra palikom. Visi kalbinti gyventojai patenkinti“, – patikino direktorius.
A.Valintėlis aiškino, kad Kultūros paveldo departamento dokumentuose nurodoma, jog šioje sklypo dalyje kūdros pažymėtos dar 1856 metų Palėvenės vienuolyno teritorijos planuose. Taip pat nurodoma, kad dabar kūdrų būklė yra labai bloga, krantai uždumblėję, apžėlę krūmais ir medžiais.
Direktorius nurodė, kad visas rekreacinio naudojimo žemės sklypas užima 4,5 hektaro, o šioje teritorijoje esančios kūdros – 25,9 aro.
„Iš tikrųjų ten yra viena kūdra, tik atrodo kaip dvi, bet abi yra susijungusios“, – sakė valdininkas.
Skundai pasibaigus darbams
A.Valintėlis stebėjosi, kad vykstant teritorijos tvarkymo darbams niekas jokių pretenzijų nereiškė, o skundai prasidėjo viską jau baigus tvarkyti.
„Jeigu kas būtų pasakę, kad negalime ten rauti krūmų ir kelmų, būtume palikę tą šabakštyną. Bet kai viską išlyginom ir sutvarkėm, atsirado pretenzijų. Mes įžvelgiam politinį motyvą ir pagalių kaišiojimą į ratus“, – pareiškė A.Valintėlis, nors įrodymų tiems teiginiams jis neturėjo jokių.
Oficialių pretenzijų iš aplinkosaugininkų jis teigė kol kas negavęs.
„Ką padarėm blogai? Ar žmonėms nuo to baisiau pasidarė, ar maloniau buvo žiūrėt į šabakštyną?“ – retoriškai klausė A.Valintėlis.
Paklaustas, ar neketina pasekti vienuolių pavyzdžiu ir kūdras įžuvinti, A.Valintėlis teigė, kad tokių planų kol kas nėra. Tačiau jis prasitarė apie planus įrengti stotelės vietą baidarėmis Lėvens upe keliaujantiems turistams, taip pat nutiesti taką, kad šlaitu būtų patogu užlipti iki vienuolyno.
Meras nusikaltimo neįžvelgia
Rajono meras Algirdas Raslanas žadėjo pasikalbėti su Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos atstovais ir kartu išsiaiškinti šį, jo teigimu, „nedidelį nesusikalbėjimą“.
Meras pareiškė nežinąs, kam šios kūdros šalia Lėvens priklauso ir kurios teritorijos ribose jos yra.
„Ten buvo užžėlusios balos, mes jų nei didinom, nei mažinom, bet išvalėm dumblą. Kokį nusikaltimą čia padarėm?“ – piktindamasis klausė rajono galva.
Meras svarstė, negi geriau būtų buvę palikti šabakštyną palei Lėvens upę, tuo labiau kad savivaldybė ketina pritaikyti turizmui.
„Norime visuomenei atidengti mūsų paveldą ir parodyti gerąją pusę, o ne vien užžėlusius krūmynus“, – tikino A.Raslanas.
Liepė nebesukti jam galvos
Kantriai palaukėme, kol meras įvykdys pažadą pasikalbėti su Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos atstovais, ir po dviejų savaičių paklausėme, kaip pavyko, kas nuspręsta ar sutarta.
Meras gi susinervino ir liepė palikti jį ramybėje.
„Nebesukit man galvos su tom kūdrom, dabar ten narsto specialistai. Direktorius buvo susitikęs, buvo atvažiavę, vykdo matavimus, nežinau, kokios bus išvados. Kai ateis informacija, tada ir kalbėsim. Tragedijos čia nėra“, – kalbėjo meras.
A.Valintėlio raštu paprašėme pateikti visus reikalingus leidimus tvarkyti teritoriją Lėvens kraštovaizdžio draustinyje. Administracijos direktorius atrašė, kad suderinimus turi, bet pateikti atsisakė.
Į klausimus, kokia įmonė atliko kūdrų išvalymo ir teritorijos tvarkymo darbus, koks darbų sąrašas ir kiek savivaldybei kainavo darbai, A.Valintėlis išvis neatsakė, tik parašė: „Kūdrų nevalėme.“
Anksčiau valdininkas buvo užsiminęs, kad tvarkymo darbai savivaldybei atsiėjo apie 5 tūkst. eurų.
Direktorius nurodė, kad dabar ruošiamasi rengti techninį projektą dėl baidarių iškėlimo-nuleidimo vietų prie Lėvens upės, netoli vienuolyno, įrengimo.
Aplinkos apsaugos departamentas raštu informavo, kad tyrimą dėl galimų aplinkosaugos pažeidimų įrengiant dirbtinį vandens telkinį Lėvens kraštovaizdžio draustinyje ketina baigti ir pasidalinti rezultatais preliminariai planuoja per gegužės mėnesį.
Kūdroje dar merkdavo linus
Seniausi Palėvenės miestelio gyventojai Stasė ir Bronius Žalnieriūnai pamena, kad kolūkio laikais, septintajame dešimtmetyje, kūdrose šalia Lėvens dar buvo vandens.
„Tada kūdros dar nebuvo visiškai apžėlusios žolėmis ir krūmais. Nuo vienuolyno svirno matydavosi tokia pelkė, bet niekas ten nebeidavo ir nevažiuodavo. Dabar tik žvejai praeina takeliu palei upę. Aukščiau augo kelios obelys, bet paskui jos nudžiuvo“, – pasakojo 90-metis B.Žalnieriūnas.
Vyras gimė ir užaugo gretimame Buivėnų kaime, jo žmonos tėviškė – Palėvenė. Susituokę jie miestelyje gavo žemės sklypą ir pasistatė namą.
„Jaunystėje lakstydama palei vienuolyną matydavau balą, kolūkiečiai joje linus merkdavo. Lėvuo anksčiau labai smarkiai patvindavo, apsemdavo ir kūdras“, – prisiminė 86 metų S.Žalnieriūnienė.
Sutuoktiniai teigė, kad vienuolyne kurį laiką buvo įsikūrusi kolūkio kontora, įrengtuose butuose gyveno šeimos. Paskui žmonės pasistatė namus miestelyje arba persikėlė gyventi kitur ir butų vienuolyno pastatuose nebeliko.
Plaukiojo net su padangomis
Buivėniškis Valdas Minkevičius sakė, kad maždaug prieš 55 metus viena kūdra buvo pusiau apaugusi žolėmis ir krūmais, o kita – visai neužžėlusi.
„Kai buvau paauglys, kūdrose plaukiodavom su padangomis, čia būdavo didelių lynų, karosų. Manau, vienuoliai kūdrose augino žuvis maistui“, – pasakojo pašnekovas.
Kūdrų dugnas buvęs išklotas akmenimis. Vyras teigė girdėjęs žmones kalbant, kad valant kūdras buvo išrausta daug akmenų.
„Aš nieko prieš, kad kūdras išvalė ir iškirto krūmus, netvarkant teritorijos viskas čia būtų dar labiau apžėlę“, – manė buivėniškis.
Lėvenyje meškerioti mėgstantis noriūnietis Bronius kūdrų jau neprisimena, bet vaikščiodamas palei upę pastebėdavo pelke virtusių kūdrų kontūrus.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Kūdros (apibrėžta) yra Lėvens upės slėnyje šalia Palėvenės dominikonų vienuolyno. L.Kavoliūno nuotr.
2. A.Valintėlis patikino, kad turi visus reikalingus leidimus tvarkyti teritoriją draustinyje, bet nepateikė nė vieno. Galop išvis pareiškė: „Kūdrų nevalėme.“
3. A.Raslanas žadėjo pasikalbėti su saugomų teritorijų direkcijos atstovais, bet paskui tiesiog liepė nebesukti jam galvos.
4. Taip pavasarį, po savivaldybės inicijuotų darbų, atrodė neva tik išvalytos vienuolyno kūdros.
A.Švelnos nuotraukos
