Kad nereiktų širdies dalinti
Kupiškio krašto tautodailininkų vadovė Virginija Jurevičienė kelinti metai blaškosi tarp dviejų kūrybos sričių: karpymo ir margučių skutinėjimo. Abu pomėgiai širdžiai vienodai mieli, o kad neliktų vienas kuris nuskriaustas, menininkė sumanė abudu į vieną sujungti – karpinius perkelti ant kiaušinių.
Tokiu būdu dekoruotieji delno dydžio kiaušiniai šiuo metu eksponuojami Panevėžio rajone esančiame Upytės amatų centre.
Prieš Velykas meistrė vos spėjo suktis, degte degė pabaigti pradėtus karpinius ir kuo greičiau griebtis skutinėjimo, mat tą grožį ne vien parodoms ruošia, gyvūnėliais puoštų kiaušinių užsimojusi padėti ir ant šventinio giminės stalo.
Už kūrybą menininkė yra pelniusi tautinio paveldo tradicinių amatų meistro vardą, meno kūrėjo statusą, o karpiniai sertifikuoti kaip tautinis paveldas.
Su menininke kalbamės apie jos trapiuosius kūrinius, skutinėjimo tradicijas, dažymo magiją, raštų įvairovę ir dužius siuntinius iš užsienio.
Varlės į Salas, pempės į Geležius
– Kasmet artėjant Velykoms iš visur pasipila prašymai parodyti naujausius margučius ir karpinius pavasario tematika, o šiemet pagal jūsų karpinį net apdovanojimams skirta skulptūrėlė sukurta.
– Mėgstu varlytes, skruzdėlytes, bitutes, drugelius, paukštelius ir kitokią gyvūniją. Ji tiesiog dera prie kūrybinės medžiagos – popieriaus. Karpinių su pempėmis paprašė Panevėžio rajono Geležių kultūros centras, iš labiausiai patikusių skulptūrėles nominacijoms pasigamino, tūpi ten dabar visas pempynas.
Karpinių parodos sukasi kiaurus metus, tik margučių prasideda prieš Velykas.
Dabar vienu metu skirtingose vietose vyksta net penkios autorinės parodos. Kiti kūriniai dar šen bei ten padalinti, naujausi margučiai guli Kupiškio etnografijos muziejaus krašto tautodailininkų ekspozicijoje, kolekcija karpiniais puoštų kiaušinių iškeliavusi į Panevėžio rajone esantį Upytės amatų centrą. Porą karpinių su varlėmis ką tik išvežiau į Salų dvarą, nes ten vyksta pleneras „Varlės: pavasario magija“. Užuolaidėlės su pempėmis iškeliavusios į parodą Velžyje Panevėžio rajone.
Velykų nemėgo – daug pareigų
– Kupiškyje jūs konkurentų margučių skutinėtojų neturite, negirdėti, kad kas rimtai tokiu senoviniu dekoravimu užsiimtų. Tik šiemet „Židinyje“ pirmą kartą organizuojate kiaušinių skutinėjimo pamokėles. O kas jus mokė?
– Gal mūsų krašte ir seniau būdavo mada skutinėti, bet iš vaikystės neprisimenu, kad kas nors iš kaimynų būtų skutinėję, tik kai kas vašku tepė. Skutinėjo tik mūsų tėtis. Žiūrėdama, kaip jis margina, ir aš bandžiau, bet mažam vaikui skutinėti peiliuku buvo sunkoka, anuomet tas procesas neįtraukė. Skutinėti – daug darbo, matyt, dėl to daugelis rinkosi lengvesnį būdą, su žolytėm ir lukštais dažyti lengviau, paprasčiau ir greičiau.
Velykų nemėgau. Mums su sese skirdavo kiaušinius dažyti, stalą ruošti, brolių prie tokių darbų net nekviesdavo. Man išvis nepatiko terliotis su dažais ir žolytėm.
Kai pati pradėjau skutinėti, viskas apsivertė. Ir kantrybės atsirado, ir Velykos laukiama švente tapo.
Paveikslėlį su gyvūnėliais išgremžti man greit einasi, kelios valandos – ir gatava, o prie ornamentuoto kiaušinio, būna, sugaištu du tris vakarus, užima laiko ir kol raštą sugalvoji, kad ko nepadaugintum.
Tenka siųstis ir iš užsienio
– Daug metų kūrusi popierinį ažūrą, sudėtingus siužetinius paveikslus ir plonytėlaites, visokių personažų pilnas užuolaidėles, susižavėjote nauju užsiėmimu – kiaušinių skutinėjimu, o galiausiai sumanėte ir ažūrinį meną perkelti ant margučių. Jūsų, kaip karpinių meistrės, stažas jau keli dešimtmečiai, margučių raižytojos – gerokai trumpesnis. Bet įdomu ir nuostabu tai, kad nei karpinių vaizdai, nei margučių raštai nesikartoja. Visur įpinta liaudiškų ornamentų, archajiškų baltiškų motyvų, o bendras vaizdas vis kitoks. Kaip jums taip pavyksta?
– Rimtai į karpinius įnikau prieš gerus 15 metų, nors bandyti pradėjau tik ką baigusi institutą. Kaimynystėje gyveno tautodailininkė, ėjau pas ją karpinių pažiūrėti. Ji karpė be jokio piešinio. Pabandžiau ir pati, iš pradžių mėgdžiojau iš knygutės, paskui ėmiau savus kurti.
Margučius raižyti pradėjau tik prieš kelerius metus. Kai daug karpai, margutis nepavyksta, ranka nedirba. Čia kaip muzikantui – reikia grot ir grot nuolat, tada raštai ir grakščios linijos atsiranda.
Skutinėjant visokie raštai galvoje susidėlioja – ir senoviniai, ir naujoviški. Viskas iš vidaus eina, nieko nekopijuoju. Pradėjusi raižyti dažnai nė neįsivaizduoju, kaip pavyks, apgalvoju tik bendrą kryptį, nusprendžiu, kokiai spalvai kokie raštai ir motyvai tiks.
– Juokiatės, kad per jūsų kūrybą iš šeimos raciono nesitraukia kiaušinienė, nes neišmesi gi išpūstų kiaušinių masės – jūsų kūrybai reikia tik kiaušinio kiauto. Prisiragaujat ančių, žąsų ir net stručių kiaušinių. Ar skutinėjant yra skirtumas, kokio paukščio kiaušinio lukštą marginti?
– Laimė, dalį kiaušinių gaunu jau išpūstų. Šiemet anties ir žąsies kiaušinių draugė atsiuntė iš Lenkijos. Mūsų krašte mažai kas tokius paukščius belaiko. Lenkiškieji jau paruošti marginimui, gatavai išpūsti.
Vištų kiaušiniai skutinėjimui geresni iš parduotuvės, jų lukštas kietesnis nei namie augintų.
Stručio irgi gavau gatavai išpūstus. Skylės didelės, tad sumaniau juos dekoruoti karpiniais ir taip kiaurymes uždengti. Vieną gavau žaliu lukštu. Važiavom su drauge į paukščių kiemą Ignalinoje ir po tokį gavome dovanų. Jis pilnas, prieš puošiant teks pro skylutę išlieti ir suvalgyti.
Anties kiaušinių paviršius švelnutis, malonu skutinėti. Žąsies gi – lukštas kietas, gremžti sunkiau.
Spalvos niekaip nepakartos
– Jūsų margučių kolekcija įspūdinga, daugiau nei du šimtai eksponatų saugiai guli dėželėse ir laukia eilinio pasirodymo. Tų rinkinių išskėstomis rankomis laukia muziejai. Šių margučių išskirtinumas ne vien unikalūs raštai, bet ir spalvos, beveik visi dažyti natūraliomis gamtinėmis medžiagomis. Esate sakiusi, kad kiaušinių skutinėjimas jus įtraukė ir dėl dažymo magijos, kai eksperimentuoji su gausybe augalų ir ieškai artimiausių gamtai atspalvių.
– Jau nebegalėčiau tiksliai įvardyti, kas kokiais dažais dažytas, kartais išverdi tokį mišinį, kad ir norėdamas nepakartosi. Dangiškai melsvieji dažyti su raudonuoju kopūstu. Jo reikia daug, tikro koncentrato. Prieš merkiant kiaušinius į nuovirą reikia šliūkštelėti šlakelį acto ir žiupsnelį druskos.
Tamsiau rudi dažyti ąžuolo žievės, šviesėlesni – graikinių riešutų kevalų nuovire. Salotų žalumas išėjo pavirus samanas. Tamsiai žali ir mėtų žalumo išėjo iš visokių žolių mišinio. Burokų sunka duoda rausvą atspalvį.
Daugelis augalų turi dažomųjų savybių, ruošiant spalvinantį viralą praverčia petražolė, morka, burokėlis, medžių lapai, žievės, gėlių žiedai ar stiebai. Retais atvejais, kai nepavyksta išgauti reikiamo atspalvio, panaudoju ir sintetinius dažus.
Nė vieno dažymo recepto nesu užsirašiusi, kaip ir nenusipaišau ornamentų eskizų.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Pempė iš karpinio tapo prizu.
2. V.Jurevičienė kurdama karpinius pasiekė meistrystės aukštumas.
V.Jurevičienės kolekcijoje yra keli šimtai margučių, iš jų sukomplektuoti rinkiniai prieš Velykas iškeliauja į parodas šalies muziejuose ir įvairiose kultūros įstaigose.
A.Švelnos ir iš asmeninio albumo nuotraukos
