Per kūną tik šiurpai bėgiojo
Joniškėlio Karpių dvaro kiemelis užpraėjusį savaitgalį suskambėjo visomis tarmėmis – čia į respublikinį festivalį suvažiavo folkloro kolektyvai iš visų šalies regionų.
Tokią šventę sau, folkloro puoselėtojams ir klausytojams sumanė Pasvalio kultūros centro Joniškėlio skyriaus vadovė Enrika Budrytė ir net su keliais kolektyvais dirbanti Nijolė Stepulienė.
Moterys šypsojosi, kad dvaro aplinka ir dainomis suskambęs parkas kūrė tokią stiprią energetiką, kad per kūną šiurpai bėgiojo. E.Budrytė patikino, kad jų svajonė buvo ne bet koks festivalis – o būtent folkloro.
„Žinojome, kad drabužiai ir tarmės ypač derės prie dvaro aplinkos. Neapsirikome“, – šypsojosi E.Budrytė.
Be to, festivalis tapo puikia įžanga į 100-metį šiemet švęsiančią Dainų šventę – tarsi kokia repeticija.
Festivalį vedė Dėdė Juzė – Viktoras Stanislovaitis.
Iš pradžių kvietė tik pusseserę
N.Stepulienė prisiminė, kaip gimė šis sumanymas.
Kartą ji pusseserei, dainuojančiai Marijampolės folkloro ansamblyje „Žvirgždė“, tarstelėjo: „Taigi, Suvalkija, atvažiuokit kada nors pas mus – ir padainuosite, ir savo drabužius pademonstruosite.“
Iš pradžių tokia idėja ir buvo – pasikviesti vieną kolektyvą. Bet suvienijus jėgas su E.Budryte apetitas augo kaip ant mielių.
Ir taip į Joniškėlį, be suvalkiečių, atidundėjo „Judlė“ iš Kelmės, „Žvangucis“ iš Alytaus, „Linkava“ iš Linkuvos, Pakruojo rajono. O kaipgi be savų – be pasvaliečių „Rags“? Kaipgi be Joniškėlio „Abrūsėlio“ liaudiškų šokių ar „Linelio“ vaikų kolektyvų iš Narteikių?
Ypatingo dėmesio sulaukė „Trys kartos“ iš Raguvos, Panevėžio rajono. Jame dainuoja močiutė, dukra ir anūkė.
Šventėje dalyvavo ir ilgus metus „Abrūsėliui“ vadovavusi Aldona Rapkevičienė. Tuomet jis buvo vadinamas folkloro kolektyvu, o dabar – pagyvenusių žmonių.
E.Budrytė pašnibždėjo, kad A.Rapkevičienė laikoma tikrojo folkloro pradininke šalyje ir vadinama folkloro motinėle.
Buvo košės ir kopūstienės
Iš viso susirinko apie 100 dalyvių.
Kaip sekėsi susikalbėti žemaičiams, dzūkams, suvalkiečiams, aukštaičiams?
To paklausta, E.Budrytė šypsojosi, kad dzūkų dzūkavimas buvo labai ryškus, tad, kad galėtų susišnekėti, šiek tiek prisitaikė vieni prie kitų.
O kas nepavyko?
„Na, kad nebuvo kas nepavyktų...“ – nutęsė N.Stepulienė.
Ji patikino, kad visi dalyviai buvo gerai nusiteikę ir neturėjo pretenzijų, nepyko net dėl ankštokų persirengimo patalpų.
Kas geriau už visus kitus dainavo, pašnekovės pasakyti negalėjo, nes įspūdingi buvo visų pasirodymai. Užtat jos išskyrė dzūkus kaip pačius ištvermingiausius. Kartu su festivalio pabaigos kantriai laukiančiais „Rags“ dalyviais jie šoko ir dainavo iki pabaigos, iš širdies džiaugėsi, kvietė dalyvius ir žiūrovus į ratelį ir namo neskubėjo.
O štai žiūrovų galėjo susirinkti ir daugiau. Nors niekas jų neskaičiavo, bet greičiausiai ateiti sutrukdė vėjas ir šaltokas oras.
Šiemet festivalio organizatorės pasimokė, kad išalksta ir dalyviai, ir žiūrovai. Nors buvo košės, kopūstienės ir kavos, bet prekybininkai, amatininkai būtų tikrai nepamaišę.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Folkloro puoselėtoja A.Rapkevičienė (kairėje) džiaugsmingai priėmė N.Stepulienės kvietimą atvykti į renginį.
2. E.Budrytė džiaugėsi festivaliu.
3. Tikriesiems folkloro mėgėjams nebaisus vėjas ar šaltokas oras.
4. Liaudiški šokiai visuomet pakelia nuotaiką dalyviams, jų bičiuliams ir žiūrovams. Taip nutiko ir šįkart.
5. Scenine jaunatviška drąsa, skardžiais balsais visus sužavėjo „Linelio“ vaikų kolektyvas iš Narteikių.
6. Festivalio kolektyvai skyrėsi pasirodymais, tarmėmis, drabužiais, bet juos visus vienijo meilė folklorui.
7. Laukdami savos eilės, dalyviai gėrėjosi kitų dalyvių pasirodymais.
8. Į Joniškėlio folkloro festivalį atvyko kolektyvai iš visų regionų, o tai puiki proga surasti panašumų bei skirtumų, pasidalyti patirtimi.
Nuotraukos iš feisbuko
