Netikėjau, kad Ukrainos kariai kreipsis į mane, kad padėčiau demaskuoti spėjamai nesąžininga labdara užsiimantį savanorį M.K., renkantį ir vežantį pagalbą frontui. Šis savanoris paramą gabenti ėmė dar 2014 metais per susirėmimus Donbase ir tuo išgarsėjo – pritraukė nemažai aukotojų, buvo apdovanotas medaliais.

Tačiau pamažu iš kai kurių požymių ėmė atrodyti, kad savo populiarumą savanoris ėmė išnaudoti verslo sandėriuose su nesąžiningais karininkais, per tai dalį paramos pasisavina ir iš to lobsta. Tokius įtarimus didina žinios, kad M.K. jaunystėje tris kartus buvo teistas už vagystes.

Šią informaciją patvirtinti yra beveik neįmanoma, nes Ukrainoje praėjus 5 metams po teistumo bylos yra sunaikinamos.

Mano pagalbos demaskuoti M.K. paprašė vieno miesto karininkas, nes įtarė, kad pratybų poligoną iš jų norima atimti, siekiant pelningai parduoti žemę, o šiai aferai vadovauja būtent M.K.

Pažadėjau pasigilinti į istoriją, nors abejoju, ar pavyks viską išsiaiškinti. Toks prašymas mane paskatino susitikti su kitu karininku, pažįstamu nuo karo pradžios. Norėjau sužinoti, ar jis pajautė oficialiai deklaruojamą didesnę kovą su korupcija, mat nesugebėjimas jos pažaboti vis labiau nervina Vakarų valstybes, ir tai tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl užsienio piliečiai vis mažiau aukoja.

Aferistų visuomet buvo

– Ar sutinki su teiginiu, kad nemažą dalį paramos, kurią atveža Vakarai, pradangina vietos savanoriai, valdininkai ir net karininkai?

– Aš asmeniškai su tuo nesusidūriau, bet taip rašoma ir kalbama, yra iškeltos bylos, vyksta teismai.

Teko skaityti, kad „išgaravo“ ištisi traukinių vagonai su humanitarine pagalba, dingo net iš JAV kariams atsiųstos vaistinėlės, be to, vietoj žieminių striukių kariams buvo nupirktos pigesnės rudeninės, o sutaupyti pinigai pradingo. Vieni aferistai pasisavino žmonių suaukotas lėšas skraidyklėms, o kiti paspruko į užsienį su pinigais, skirtais mašinoms kariams. Be to, užsieniečių dovanotomis kariams mašinomis dažnai važinėjasi karininkų žmonos Kijeve, o ne kovotojai fronte. Dėl tokių sukrečiančių faktų kai kuriose valstybėse raginama mažinti pagalbą Ukrainai, raginama šalies nepriimti į NATO ir Europos Sąjungą.

– Kaip tu matai šią problemą ir kaip ją būtų galima išspręsti?

– Man teko tarnauti sovietų kariuomenės dalinyje Latvijoje, vėliau verslo reikalais važinėjau ir į Lietuvą, tad žinau, kad jūs Maskvos laikais irgi susidūrėte su „deficito“ reiškiniu, kai visko trūko ir viską reikėjo „sukombinuoti“. Pas mus sovietmetis užtruko gerokai ilgiau, o atgavus nepriklausomybę daug kam vėl reikėjo gudrauti, nes gamyklos užsidarė, darbo nebuvo, o algos ir pensijos varganos. Valdininkai tiesiog „reikalavo“ kyšio, nes iš atlyginimo pragyventi buvo sunku, bijojo, kad dėl reformų ar etatų mažinimo kitą dieną praras darbą ir liks be nieko, jei kyšiais nesurinks pinigų juodai dienai. Kyšius imti ir duoti įprato visi.

Apgaudinėja valstybę ir lobsta

– O susiformavusi oligarchinė sistema prie to neprisidėjo?

– Kas be ko. Gal ji labiausiai ir buvo tokia sistema suinteresuota, nes oligarchai kyšiais sprendė viską – gaudavo kitiems neprieinamus leidimus, pelnėsi iš šešėlinės prekybos ir mokesčių slėpimo, išsisukdavo nuo teisingumo. Keli milijardieriai pasidalijo šalį ir ekonomikos sritis, susikūrė partijas ir pasodino savus žmones prokuratūroje, teismuose, muitinėje, mokesčių inspekcijoje.

– Mane sukrėtė per Ukrainos radiją išgirsta žinia, kad net 55 procentai dabar parduodamo alkoholio yra neapmokestinama mokesčiais, nes jis parduodamas nelegaliai, pavagiant iš valstybės milijardus mokesčių, nors milijardinės paramos yra prašoma iš Vakarų. Kaip gali tai pakomentuoti?

– Mums, kovojantiems fronte, yra labai pikta girdėti, kad kažkas šiuo metu apgaudinėja valstybę ir lobsta, o kariams trūksta ne tik naktinio matymo prietaisų ar duslintuvų automatams, bet ir elementarių dalykų – vaistinėlių ar turniketų.

Kai lankausi kaimuose, juose beveik nebematau vyrų, nes jie yra pašaukti į frontą, o didmiesčiuose vyrų pilna, nes vieni yra gudriai apsiforminę kaip volontiorai, kiti „susiveikė“ pažymas, kad dėl ligos netinka tarnybai, o dar kiti turi atleidimą, nes dirba svarbiose valstybei ar miestui įmonėse.

Pats didžiausias kyšininkavimo skandalas dėl išsipirkimo iš kariuomenės kilo Odesoje, kai paaiškėjo, jog karinio komisariato viršininko žmona ir mama perkasi milijonus eurų kainuojančius namus bei prabangias mašinas Ispanijoje.

Neseniai buvau Odesoje, kur vienas pažįstamas verslininkas pasakė, kad po skandalo pasikeitė vien tai, jog „paslaugos“ kaina pakilo perpus. Karo pradžioje nuo kariuomenės išsisukti esą buvo galima už du, vėliau už 5–7, o dabar už 10 tūkst. eurų.

Dabar su grobikų armija kovoti sunkiau

– Ar tu pats jauti, kad kariuomenėje padidėjo kova su korupcija?

– Negaliu to vertinti, nes neturiu reikalų su komisariatais ir nesu susijęs su užsakymais armijai, tačiau kiek girdžiu iš kitų kariškių, tam tikrų pokyčių į geresnę pusę yra.

– Vienoje internetinėje Ukrainos žurnalistų diskusijoje išgirdau „pagyrą“ Rusijai, kad ši sugebėjo pasimokyti iš klaidų ir dabar daro dvi gynybos linijas bei labiau jas užminuoja. Gyrė ir Rusijos sugebėjimą skubiai ekonomiką pertvarkyti karo reikmėms taip, kad konditerijos fabrikai vietoj bandelių imtų „kepti“ skraidykles, tuo tarpu Ukrainoje jų gamyba nesuklestėjo dėl biurokratinių trukdžių ir tenka maldauti, kad „dronus“ atvežtų Vakarai. Ką manai apie tai?

– Taip, su Rusijos armija dabar kovoti žymiai sunkiau, nes ji padarė išvadas iš mūsų pernykščio kontrpuolimo, kai išvadavome Charkovo regioną. Tačiau mes juos lenkiam kovos ryžtu ir pasiaukojimu, o dalis mūsų ginkluotės yra modernesnė. Tačiau tai, kad nesugebam patys pasigaminti dronų, yra labai apmaudu, o dar labiau apmaudu dėl to, kad Vakarai neatsiuntė lėktuvų, išminavimo mašinų bei puolimo technikos, bet kritikuoja dėl nenusisekusio kontrpuolimo.

Ryžto kovoti nepritrūks

– Lenkijos pulkininkas, karo Afganistane ir Irake dalyvis Piotras Levandovskis teigia, kad Ukrainos kariuomenės problema yra ta, kad ji labai nevienalytė.

Man vienas ukrainiečių karininkas paliudijo, kad dėl bendro puolimo buvo susitaręs su dviejų kitų batalionų vadais, tačiau tie per puolimą nepasirodė, nes persigalvojo. Dėl to jo būrys patyrė neplanuotų sunkumų ir didesnių netekčių. Apie tai, kad dalis senųjų vadų vadovaujasi sovietine mokykla ir nesiskaito su karių gyvybėmis, man kalbėjo savanoris australas, be to, internete pilna kariškių nusiskundimų vadais bei ginkluotės trūkumu ir dėl to, kad į frontą siunčiami per trumpai apmokyti.

– Aš nepaneigsiu šių priekaištų. Realybė yra tokia, kokia yra – tik nedidelė mūsų kariuomenės dalis yra parengta pagal NATO, ir ne visi kariai yra tinkamai paruošti, be to, kariuomenėje ne visada yra geras skirtingų padalinių tarpusavio ryšys, pasitaiko korupcijos bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tačiau mes kito pasirinkimo neturime – privalome kovoti dabar ir turėdami tokią armiją, o ne kitokią. Kova su korupcija bei kariuomenės pertvarkymas yra ne kelerių metų darbas, tai bus padaryta, tačiau užtruks laiko, o kraują liejame dabar ir jūsų palaikymu džiaugiamės dabar.

Mums ryžto kovoti nepritrūks, svarbu, kad jūs nesustotumėte padėti.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Prie humanitarinių maisto paketų nusidriekia didžiulės eilės.

2. Įvairios paramos reikia ne vienam ukrainiečiui.

3. Vyriškis kažkokiu būdu sugebėjo gauti ne vieną, o keturis maisto paketus.

4. Šeima tvirtina, kad seniūnija naujų langų neįdeda, nes niekam nedavė kyšio.

E.Butrimo nuotraukos