Atvira jaunimo erdvė – tai išskirtinė bibliotekos vieta, kurioje 14–29 metų jaunimas gali saugiai praleisti laisvalaikį, išbandyti savo gebėjimus, gerinti bendravimo įgūdžius, savanoriauti. Bibliotekos Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriaus veiklų jaunimui organizatorė Malvina Zimblienė, kurios iniciatyva buvo išplėsta Atviros jaunimo erdvės veikla, įsitikinusi, jog jaunuolių trūkumas Lietuvos bibliotekose – dažna problema. Jos teigimu, apleisdami šią auditoriją, prarandame būsimos kartos lankytojus, naujas iniaciatyvas. Tad ką daryti, kad jaunimas ateitų į bibliotekas ir čia liktų?
Pasak M. Zimblienės, priežastys, dėl kurių jaunuoliai vengia bibliotekos, gali būti įvairiausios. Viena jų – įsisenėję mitai. „Bibliotekininkas kine ar reklamose neretai šaržuojamas kaip tildantis lankytojus, piktai stebintis juos pro akinių viršų. Tai kuria negatyvią potekstę, kad biblioteka – vieta, kurioje baugu, nejauku. Paradoksalu, tačiau ne bibliotekininkas tildo žmones, o patys lankytojai – save ir kitus. Pastebime, kad vaikus atsivedusios mokytojos nevengia drausminimo, nors garso ribojimai mūsų bibliotekoje taikomi tik dviejose skaityklose“, – patirtimi dalijasi M. Zimblienė.
Veiklų jaunimui organizatorė nurodo ir kitą veiksnį, kuris uždaro bibliotekų duris jauniesiems lankytojams. Ilgą laiką daugumoje šalies bibliotekų buvo orientuojamasi į vaikų ir senjorų auditorijas. Daugelio vaikų ir jaunimo skyrių veikla – edukacijos, knygų pristatymai – skirti tik vaikams, o 13–14 metų paaugliai dažnai apleidžiami, nes siūlomos veiklos nebeatitinka jų poreikių. Taip dar neseniai bibliotekoje rengiamomis edukacijomis besidžiaugęs moksleivis išeina iš ten, kur galėtų toliau augti. O juk ir literatūros šiai auditorijai netrūksta.
M. Zimblienė prisimena, kaip 2019 m. tuščią 60 kvadratinių metrų bibliotekos patalpą nuspręsta atiduoti jaunimui. Netrukus erdvė tapo populiari, todėl prireikė dukart didesnių patalpų. Jose šiuo metu įsikūrusios virtualios grafikos, fotografijos studijos, meditatyvi, pojūčių terapija paremta ZEN zona, veikia penki klubai, turima žaidimams skirtos įrangos, knygų, stalo žaidimų.
Atviros jaunimo erdvės koordinatorė, įvairių projektų jaunimui vadovė, ragina ir kitus drąsiau pradėti nuo nulio ir dalijasi 5 būdais, kurie padėtų pritraukti jaunuolių į bibliotekas.
Nuoširdžiai domėtis, pažinti, reaguoti
Pagal atviro darbo su jaunimu principus dirbanti M. Zimblienė pabrėžia, kad be nuoširdumo šioje veikloje neapsieisi. Dirbant su jaunuoliais, svarbu nuoširdžiai domėtis jų gyvenimu, bet vengti kamantinėjimo ir didaktinio tono. „Turi rodyti iniciatyvą, pasiteirauti, kaip gyvena. Svarbu pasiūlyti arbatos. Aš neįsivaizduoju šio darbo be arbatinuko, kavos, arbatos ir krūvos puodelių su šaukštukais, nes arbatos gėrimas – santykių ledlaužis“, – šypsosi pašnekovė. Ilgiau besilankantys jaunuoliai tampa atviri, dažnai kreipiasi patarimų asmeninėmis ir profesinio pasirinkimo, karjeros temomis.
Neretai po pokalbių knygą į rankas paima ir nemėgstantys skaityti. Tačiau tam prireikia laiko, nes koją galimai kiša skaitančio šeimos nario, kaip pavyzdžio, nebuvimas, socialiniuose tinkluose ir kitose terpėse skelbiamas informacijos perteklius, didžiulis užimtumas mokykloje, neigiama patirtis skaitant privalomąją ar kitą literatūrą, kuri ne visuomet atitinka jaunuolių brandą, patirtį.
Malvina yra pastebėjusi, kad privalomosios literatūros kūriniuose įprastai piešiami niūrūs vaizdai, kurie supažindina su istoriniu kontekstu, bet nemoko gyventi. „Anot biblioterapijos specialistų, klasikinė lietuvių literatūra dažnai nėra tinkama, nes joje iškeliamos problemos, bet nepateikiami sprendimai. Tarp tokių pavyzdžių – Žemaitės „Marti“, Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“ ir pan. Su mokiniais skaitant literatūros kūrinius, svarbu modeliuoti situacijas, ieškoti problemų sprendimo būdų, paaiškinti, ko galima išmokti, – kitaip skaitinys bus patrauklus tik mažumai, o skaitymo motyvacija mažės“, – aiškina M. Zimblienė.
Renkant knygą, svarbu pažinti paauglį, todėl jaunimo erdvės bibliotekose ypač reikšmingos. „Paaugliai labai skirtingi: vieni – iš socialinės atskirties grupių, kiti – labai gabūs, bet nesuvokia emocinių santykių su kitais, treti mokosi paleisti išgyventas traumas. Knygos rekomendacija, pateikta nepažįstant jaunuolio, gali visiškai neatitikti jo poreikio ir „numušti skaitymo motyvaciją“, todėl svarbu individualus dėmesys“, – įsitikinusi specialistė.
Kuriant su paaugliais ryšį, gali išryškėti kartų, patirčių skirtumai, kurių M. Zimblienė ragina neišsigąsti. Kelias į jaunuolių širdį – nuoširdus domėjimasis ir jų nuomonės priėmimas.
Laisvė būti savimi ir tiesiog būti
„Į erdvę užėjęs jaunuolis ne visada ieško pašnekovo – ši vieta jam kaip užuovėja nuo galbūt slogios namų aplinkos, padedanti susikaupti atliekant namų darbus, užsiimti kūryba“, – pasakoja veiklų jaunimui organizatorė. Tai – vieta, kurioje gali jaustis saugiai. Čia ne tik gali atskleisti paslaptis ir žinoti, kad jos bus saugomos, bet ir būti netrukdomas, nedalyvauti renginyje, jei to nenori. Tik reikia atkreipti dėmesį į tai, kokiu metu jaunimo erdvėje gausu žmonių, o kokiu – erdvė yra tuščia. Tuomet apsilankymą ar ne nulems poreikiai ir nuotaika.
Net ir droviausi jaunimo erdvės lankytojai randa būdų išreikšti save: skambina, pianinu, fotografuoja renginius, rengia fotosesijas, rašo tekstus socialiniams tinklams. Čia gali pasiklausyti gitara atliekamų „The Beetle“ dainų, prisijungti prie šokių grojant korėjietiškam popsui arba piešti grafine planšete.
Žaidžiant erdvėje turimus apie 30 stalo žaidimų, lavinamas loginis, strateginis mąstymas, įsitaisius sėdmaišiuose skaitoma knyga.
Pajutęs galimybę išreikšti save, jaunas žmogus tampa atviresnis, nuoširdesnis, čia nori leisti laiką.
Principas „Aš – tau, tu – man“
Pradėjus dirbti su jaunuoliais, gali kilti noras viską padaryti už juos, bet, M. Zimblienės teigimu, geriausia, kai investuoja abi pusės. Įdėtas paties jaunuolio darbas skatina puoselėti, tausoti erdvę, jis jaučiasi svarbia jos dalimi, kaskart grįžęs pasidžiaugia tuo, ką paliko. Štai, kurdami bibliotekos Atviros jaunimo erdvės dizainą, buvę savanoriai pasitelkė žaidimo „Sims“ grafiką, sienas papuošė meninėmis fotografijomis ir grafikos piešiniais, sukūrė socialinio tinklo „Instagram“ paskyrą, kurioje dalijosi komiškais nuotykiais – šią platformą teigiamai įvertino ir perėmė pati biblioteka.
M. Zimblienė džiaugiasi anksti pradėjusi taikyti bendradarbiavimo principą. Įvertindami gaunamą naudą – emocinę paramą, praktinius mokymus ar už savanorystę suteikiamą papildomą 0,25 balo stojimams, jaunuoliai, net ir nebūdami savanoriai, padeda kuriant socialinių tinklų turinį, inicijuoja įvairius renginius, ruošia bibliotekos erdves šventėms, organizuoja pomėgių klubų veiklas ir kita.
Veiklų jaunimui organizatorė sako pastebėjusi, kad taip dirbant jaunuolių ryšys apskritai su bibliotekomis lieka ilgalaikis. „Mūsų erdvėje besilankiusius, studijuoti išvažiavusius jaunuolius galiu pamatyti kitų miestų bibliotekose. Kai kurie jų tapo nuomonės formuotojais ir socialiniame tinkle „Instagram“ dalijasi knygų rekomendacijomis. Jie yra išlaikę ryšį su biblioteka, mato ją kaip lankytiną vietą, kurioje gali tobulėti ir gauti naudos“, – džiaugiasi pašnekovė.
Kadangi aktyvūs jaunuoliai vėliau neretai dalyvauja politikoje, visuomeniniame gyvenime, tampa įtakingais verslininkais, M. Zimblienės nuomone, jų sprendimai ateityje gali prisidėti prie bibliotekų, kaip institucijų, gerovės.
Žengti koja kojon su naujovėmis
Grafinės planšetės, virtualiosios realybės akiniai, žaidimų konsolė „Playstation 4“, 3D spausdintuvas, patefonas, fotoaparatas. Tokia įrangos gausa bibliotekoje nustebina ne vieną. „Kartais tenka pabendrauti su bibliotekose nebesilankančiais žmonėmis – jie stebisi, kad turime tiek modernios technikos, kad čia vyksta šiuolaikines aktualijas atspindintys renginiai. Jei paauglystėje paleidi lankytoją, jis lieka su senu požiūriu ir biblioteką atsimena kaip vietą, kurioje vyksta tik knygų, kurių jis neskaitys, pristatymai ar renginiai, nebeatitinkantys jų poreikio. Santykis nutrūksta, biblioteka nebematoma kaip reikšminga vieta bendruomenei ir asmeniui“, – teigia M. Zimblienė.
Socialiniai tinklai – vienas geriausių būdų, padedančių komunikuoti apie naujoves, kovoti su mitais. Jie padeda pritraukti daugiau auditorijos, juose skelbiama žinia pasiekia net ir tą, kuris jos neieškojo. Pasak M. Zimblienės, socialinių tinklų erdvėje svarbu bendrauti paprastai, dažniau pajuokauti. „Socialiniai tinklai yra ne enciklopedija, o gyvas bendravimas. Bibliotekų interneto svetainėse stengiamasi išlaikyti rimtą toną, o „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose pirmenybė turėtų būti teikiama ryšiui užmegzti, pajuokavimams, kurių itin pasigenda jaunuoliai“, – įsitikinusi veiklų jaunimui organizatorė M. Zimblienė. Taigi svarbu ne tik siekti informuoti, bet ir būti atviriems bendraujant.
Siūlyti suburiančias veiklas
Tam, kad uždaresni jaunuoliai atsiskleistų, neretai reikia pusmečio ar net metų. Išdrįsę dalyvauti bendrose veiklose ir jausdamiesi saugūs, jie nustebina turtingu vidiniu pasauliu: pavyzdžiui, pasidalija savo kurtomis meninėmis fotografijomis, elektronine muzika, dailės darbais, net imasi vesti ir organizuoti renginius. Tokie jaunuoliai pasijunta reikalingi, tampa komandos dalimi.
M. Zimblienė prisimena 2020 m. vykusią trijų dienų biblioterapijos ir kūrybiškumo stovyklą „Kėdes į lauką“: „Terapiniai užsiėmimai padėjo prakalbinti net ir pačius tyliausius. Per užsiėmimus paaiškėjo, jog šie paaugliai į jaunimo erdvę ateina norėdami išmokti bendravimo. Jie prisipažino nežinoję, kaip tai padaryti, nuo ko pradėti. Terapiniai pratimai padėjo tapti atviresniems, sustiprino savivertę, todėl stovykla rengta ir 2021 m. vasarą. Jos trys dienos buvo skirtos ir išvykoms į kitų miestų bibliotekų jaunimo erdves.“
Daug simpatijų 2021 m. vykusios stovyklos „Kėdes į lauką“ metu sulaukė šokio terapijos užsiėmimas su Linu Matuliu. Susikaustę, judėti nemėgstantys vaikinai stebėjosi, kad šokis gali suteikti tiek laisvės. M. Zimblienė pasakoja, kad populiarios buvo ir nuotolinės veiklos griežto karantino metu. Jaunimas jungėsi į virtualius Knygų klubo, „Rašymo LAB“, Kūrybinės psichologijos klubus. Pastarajame kartu su jaunimo psichologėmis Renata Gataveckaite, Vaida Šukiene ir edukologe, meditacijos praktike Edita Stroliene diskutuota temperamentų, bendravimo, meditacijos, depresijos ir kitomis aktualiomis temomis.
Jaunuolius ypač masino „Virtualios kavos“ renginiai. „Šia iniciatyva siekta mažinti vienišumo jausmą, stresą, kalbėtis apie tai, kas rūpi, skauda. „Virtuali kava“ vyko du kartus per savaitę: 1-ąją dieną skirdavome pokalbiams apie asmeninius reikalus, 2-ąją rengėme protmūšius pagal knygą „Ko nežino Kazys“, stalo žaidimą „iKNOW“. Įsitraukę į šią veiklą, jaunuoliai patys sukūrė bei vedė menų ir memų protmūšius, tad netrūko nei juoko, nei azarto“, – džiaugiasi pašnekovė, jaunuolių balsavimu 2 kartus išrinkta geriausiu jaunimo darbuotoju.
Vis dėlto, kad visiems būtų jauku tiek virtualiojoje, tiek realioje erdvėje, svarbu ne tik laisvė, pramogos, pokalbiai, bet ir susitarimai. Atviros jaunimo erdvės lankytojų sukurtose taisyklėse draudžiama tyčiotis, stumdytis, žeminti kitą, o išsprūdęs keiksmažodis „kainuoja“ 10 pritūpimų. „Susitarimai suteikia aiškumo, ko iš jaunuolio tikimasi, t. y. kaip jam elgtis, kad visiems būtų gerai. Tai suteikia saugumo jausmą, nes jeigu jaunuolis tų taisyklių nepažeidė, jis jaučiasi ramus“, – paaiškina veiklų jaunimui organizatorė.
Jaunimo erdvėse, kaip ir gyvenime, svarbu pusiausvyra, kuris atrandama nuoširdžiu darbu, nuolatiniais bandymais ir sukaupta patirtimi. Šios erdvės reikšmingos ne tik jaunimui, bet ir bibliotekų veiklai: išsiaiškinus šios amžiaus grupės lankytojų poreikius, kuriant jaunimui patrauklias paslaugas, užsitikrinamas ateities lankytojas.
Teksto autorė Rūta Paukštytė
Nuotraukose – veiklos Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Atviroje jaunimo erdvėje
Daugiau: spausdintuvai
