Dabar gi kavinių savininkai dejuoja, jog valdžios pažadai sudilusio skatiko neverti, lauko stalų neleidžia kiek tolėliau nunešti, privalu juo sutalpinti po langais. Taip, tarsi nebūtų jokios pandemijos, tarsi nereikėtų laikytis atstumų, tarsi aikšte pro kavinę tuoj tuoj turėtų pražygiuoti tūkstantinis paradas, kuriam kelyje negali būti jokių kliūčių.
Taigi dabar dėl tų kabinetinių „išminčių“ klientai remiasi nugarom, atsistoję kliūva už kaimynų, skvernais braukia šiems per lėkštes. O dviejų žmonių kad ir negarsų pokalbį girdi dar bent šešiolika ausų.
„Kad nereikėtų ieškoti bankomato, nusiėmiau grynais“, – draugei apie rengimąsi atostogoms pasakoja viena kavos gėrėja.
Tada įsisuka diskusija, kaip saugiau namie tą didelę sumą laikyti. Moterys juokdamosi prisimena senus triukus, kai mamos pinigus slėpė kruopose, miltuose, knygose.
„Maniškė buvo pasiuvusi drobinį maišelį, jį pritaisė kilimo antroje pusėje, suvyniojusi į celofaną ten laikė dalį santaupų“, – pasakoja pirmosios draugė.
Namų bankas netyčia „sudegė“, kai tėvas, nieko nenutuokdamas apie slaptavietę, išnešė į lauką kilimą išpurtyti.
Sovietmečiu buvo įprastas vaizdas – savaitgaliais daugiabučių kiemuose vyrai muštukais daužė kilimus, nes anuomet dulkių siurblį retas turėjo.
Taigi tėvas padžiovė kilimą ant metalinių stovų, greta kilimą pakabino ir kaimynas, trečias ant kito stovo užkorė atsineštus takus. Prieš imantis darbo vyrai nutarė parūkyti.
Daugiabučių kiemai pilni vaikų, berniūkščiai prašo dėdžių muštukų – padaužys už juos. Kodėl neduoti? Vyrai rūko, berniūkščiai, pliekdami per kilimus, žaidžia karą.
Ir staiga pačiame mūšio įkarštyje pažyra rubliai! Žali, raudoni, violetiniai. Gula ant žemės, vėjo pagauti skrenda tolyn. Niekas nežino iš kur. Vaikai gaudo. Vyrai gaudo. Tėvas irgi gaudo. Rublių tenka ir atsitiktiniams praeiviams.
Paskui kilimus daužo vyrai. Per antrą parūkymą aptarinėja stebuklinį pinigų lietų.
„Parvilkęs namo kilimą tėvas iš švarko kišenės ištraukė sulamdytų raudonų rublių saują. Kai vakare parvažiavo mama, puolė jai džiaugtis radybom“, – vaikystės epizodą pasakoja moteris.
Mano kavos puodukas jau tuščias, kylu eiti.
Per tris stalelius nuo manęs pasakota istorija perėjo beveik per visų kavinės lankytojų ausis. Girdžiu, kaip žiebiasi ta tema išsami diskusija.