Iškrapštė iš tikros šilumos
Panevėžio apylinkės teismas paskelbė nuosprendį sukčiavimo byloje.
Prieš teismą stojo anksčiau teistas 40 metų panevėžietis Jorintas Sakalauskas, nors ir smarkiai pavėluotai, bet buvo paskelbtas sukčiumi. Jam paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.
Dar prieš 12 metų susibūrė šutvė, vadinamoji organizuota grupė, kuri sukčiaudama iš bankų įgijo beveik 150 tūkst. eurų ir dar kėsinosi į beveik 100 tūkst. eurų. Policijai demaskavus nusikaltėlius ir pradėjus tyrimą, prieš 9 metus J.Sakalauskas pasislėpė Ispanijoje ir tik dabar buvo surastas ir pargabentas į Lietuvą.
Taip pat J.Sakalauskas pripažintas recidyvistu. Tai reiškia, kad turės atlikti visą bausmę ir nebus anksčiau laiko išleistas į laisvę.
Policijai iš panevėžiečio priteista beveik 2,8 tūkst. eurų už ekstradicijos išlaidas.
Kiti atsėdėjo ir jau grįžo
Pasiskirstę vaidmenimis nusikaltėliai veikė mikliai ir gudriai – naudodamiesi kompiuteriniais virusais sugebėjo įsibrauti į Norvegijos bankus ir perimti klientų elektroninius duomenis. Sukčiai iš dviejų norvegiškų įmonių sau į kišenes susižėrė beveik 150 tūkst. eurų, o iš trečios kėsinosi pasisavinti dar beveik 100 tūkst. eurų.
Visi J.Sakalausko bendrininkai buvo nuteisti dar prieš 7 metus ir jau yra laisvėje.
Apie šią bylą jau esame rašę. Tąkart prieš Panevėžio apygardos teismą stojo 44 metų šiaulietis, dabar jau mirusios dainininkės Vitalijos Katunskytės sūnus Darius Šidlauskas ir trys panevėžiečiai: 49-erių Dainius Burškys, 41 metų Andrius Buzelis bei 44-erių Gintaras Razma.
Apie nusikaltimą pareigūnams pranešusį ir jį išnarplioti padėjusį G.Razmą teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukė bylą.
D.Šidlauskas buvo nuteistas subendrinta 7 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. A.Buzeliui paskirti 3 metai nelaisvės, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. D.Burškys laisvės neteko 5 metams ir 1 mėnesiui. Bausmę jam paskirta atlikti pataisos namuose.
Vėliau Apeliacinis teismas D.Šidlauskui bausmę sumažino iki 6 metų, kitiems liko tos pačios nepakeistos.
Keli bankai nereagavo, tiesiog nurašė nuostolius
Kaip rašėme, lietuvaičiai Norvegijoje sukūrė schemą, kaip prasimanyti svetimų pinigų. Jie sumąstė, kad tereikia virusu apkrėsti banko kompiuterius ir perimti klientų elektroninius duomenis.
Pasinaudoję svetimais duomenimis jie atlikdavo finansines operacijas ir ištuštindavo bankų klientų sąskaitas. Svetimi pinigai buvo pervedami į vieno kurio bendrininko sąskaitą ir vėliau išgryninami.
Prokurorė tada sakė, kad nuo teisiamųjų nukentėjo trys bankai, bet tik vienas ryžosi pateikti ieškinius teisiamiesiems. Kiti bankininkai grąžino klientams prarastus pinigus ir patirtus nuostolius tiesiog nurašė.
Griebė banko klientą
Kaip esame rašę, įtartinas operacijas pastebėję norvegų bankininkai kreipėsi į vietos pareigūnus.
G.Razma buvo šio banko klientas. Pajutęs, kad juo domisi pareigūnai, panevėžietis grįžo į Lietuvą ir sutiko bendradarbiauti su policija.
Nusikaltėliai toliau veikė tarsi nieko nebūtų atsitikę, bet iš banko išgauti ir išgryninti 14 tūkst. eurų jau buvo pažymėti. Po to prasidėjo įtariamųjų sulaikymai.
Tyrimą atlikę Generalinės prokuratūros pareigūnai nenustatė, kas iš gaujos virusais užkrėtė Norvegijos bankų kompiuterius.