Vaizduotėje išplaukė į žydinčią pievą
Tapytoja parodą apie vandenį pavadino žemaitiškai „Vondou“, taip, kaip tardavo jos gimtojoje Plungėje.
„Vondou“ žodžio skambesys primena gongo garsą, išsitęsiantį į aidą. Tas man labai patiko, atradusi pavadinimą, ėmiau ieškoti jam tinkančių kūrinių“, – sakė dailininkė.
Teko perversti asmeninius archyvus, kad į vieną vietą surinktų įvairių kūrybinių laikotarpių drobes: skersai išilgai išvaikščiotas „Ekrano“ marių pakrantes, mylimo Lėvens vaizdus, vaikystės vandenis: Platelius, Babrungą, Miniją, mūsų Baltiją ir Norvegijos fiordų jūrą, žavėjusią tuomet, kai lankė ten gyvenančios dukters šeimą.
„Tas, kur valtelės pienių jūroje nutapytas tada, kai labai norėjau vandens, o jo nebuvo, tad vaizduotėje išplaukiau į žydinčią pievą“, – sakė apie ekspozicijai pritikusį kitokį vaizdą.
Skaidrūs ar drumsti būsime...
Menininkė sakė, kad ekspozicijoje rodytas vanduo nereiškė tik fizinio kūno, čia vanduo, tapatinamas su laiko tėkme, švara, į meditacijas nardinančiu garsu, žiūrovui turėjo priminti, jog ir mes esame iš vandens sukurti. Skaidrūs ar drumsti būsime, priklausys nuo to, kokios bus mūsų mintys, ką lyg vanduo nešime, ką pasauliui siųsime ir ką gausime.
„Pagrindiniai kūrybos momentai būna vasarą, kaip be vandens apsieisi?“ – patikino, kad toji gamtos stichija labai svarbi.
O štai asmeninis santykis su vandeniu komplikuotas, plaukti moka, bet vandenyje elgiasi atsargiai, mat studijų metais skendo užtvenktame Babrunge, ją buvo įtraukęs verpetas.
Buvo, kas tapytojos klausė, kodėl vasaros malonumai rodomi žiemą?
„Per vasaros karščius patartina išsitraukti speiguotos žiemos peizažus, į juos žiūrėdamas šiek tiek atsišaldai. Vasariškas vanduo teikia džiaugsmą, tarsi priartina pavasarį“, – aiškino ji.
Užbūrė griuvena pasaulio centre
Šilto laiko tapytoja šiemet ypač nekantriai laukia.
Pernai ji su vyru Žemaitijoje, Gondingos kaime, šalia 5-ių piliakalnių ir papėdėje sruvenančio Babrungo, nusipirko visiškai sukežusią apleistą sodybą.
„Ji nuostabi, visą gyvenimą tokios ieškojau, dairiausi Anykščiuose, Molėtuose, Pakruojyje, Pasvalyje, o gyvenimas ėmė ir sugrąžino į tėviškę. Nuo ankstyvo pavasario kibsime į darbus. Dabar toji vieta mano pasaulio centras“, – džiaugėsi pagavusi svajonę.
Vieną akimirką abejojo, ar pirkti sodybą taip toli nuo namų. Tada duktė tarė: jei mama neperka, nupirks ji ir vasarą su šeima čia skris kaip į kurortą.
Prierašas po nuotraukomis:
Menininkės nutapyti vandenys reiškia ne vien fizinį kūną, jie atspindi emocines būsenas, laiko tėkmę, fantazijomis plaukiančias svajones.
Nuotraukos iš asmeninio albumo
_sk0.jpg)
_sk0.jpg)