Dovanojo, ko jaunieji prašė
Panevėžiečiai kanklių mokytoja Eglė Račinskienė ir dizaineris projektuotojas Andrius Račinskas šią vasarą mini antrųjų bendro gyvenimo metų sukaktį. Ta proga pora nekelia nei šampano taurių, nei brangių dovanų vienas kitam neperka.
Poros vestuvės irgi buvo kitokios, be įprastų tortų ir svaigalų upių. Jungtuves jiedu šventė pagal senąsias baltų tradicijas.
Tuoktuvių ceremonija vyko gamtoje, šalia Miežiškių esančiame Stipruolių kaime, nuotakos tėvų sodybos kieme.
Gausus būrys svečių atvyko su dovanomis, tik jos buvo labai savitos. Jaunieji paprašė dovanoti tik knygas, tad giminės ir draugai vien jas ir nešė. Per dvejus metus pora beveik visas dovanotas knygas jau perskaitė.
Pasipuošę tik lino drabužiais
Pora vilkėjo specialiai iškilmingai progai pasisiūdintus viduramžių laikų stiliaus apdarus.
Tamsiai mėlyna nuotakos suknia ir raudonas apsiaustas atrodė itin prašmatniai. Anais laikais tokių spalvų drabužiai, ypač mėlyni, buvo laikomi prabangos dalyku, nes sunku buvo tokia spalva audinį nudažyti. Kasdienai apdarai būdavo natūralios lino spalvos.
Vakaro puotai jaunamartė persirengė – pasipuošė rugiagėlių raštais siuvinėta balto lino suknia.
Svečiams irgi buvo nurodytas aprangos kodas – ir didelis, ir mažas privalėjo apsirengti lininiais drabužiais.
Jaunoji vestuvių puokštę susiskynė iš lauko gėlių. Sveikintojai taip pat nešė vien lauko žiedus.
Jungtuvių žiedus jaunavedžiai sumainė virš akmeninio aukuro.
Mylėti vienas kitą juos prisaikdino ir bendram gyvenimui palaimino baltų bendruomenės vaidila.
„Visa mano šeima tokia: du broliai, sesuo ir tėvai esam baltų tikėjimo. Bažnyčioje tuoktis net nebūčiau galėjusi, esu nekrikštyta“, – moteris paaiškino vestuvių formos pasirinkimo motyvą.
Vyro tėvai yra katalikai, į bažnyčią eina, bet baltiškoms vestuvėms neprieštaravo.
Eglė ir iš Nemenčinės kilęs Andrius susipažino studijų metais sostinėje, kai abu dirbo greito maisto restorane.
Simboliais nurodė net ir būsimų atžalų skaičių
„Juostą, kuria per apeigas vaidila mums surišo rankas ir taip susiejo visam gyvenimui, reikėjo nusiausti pačiai“, – pasakoja jauna moteris.
Juostos ornamentai – baltams suprantama ir lengvai atpažįstama simbolių kalba.
Natūralaus lino spalvos fone išausti du raudoni žalčiukai reiškia jaunavedžius, o trijų kiaušinukų ornamentai sufleruoja, kiek jaunamartė tikisi susilaukti atžalų.
Vaidilos vaidmenį atlikęs vilnietis Gediminas Žilys yra žinomos grupės „Skylė“ gitaristas, daug grojantis ir su kanklėmis. Per visą tuoktuvių ceremoniją jis giedojo paties sukurtas vestuvines giesmes ir kankliavo.
Apeigoms naudotas akmeninis aukuras E.Račinskienės tėvų sodyboje stovi jau seniai.
„Jį sukrovė mano mama Rasma Buzienė, ji yra žygeivių romuvos „Baltasis žaltys“ ir Panevėžio krašto baltų bendruomenės vaidilė. Aukurą užkuriam, kai norim pasimelsti, ko nors dievų paprašyti, ugnį kūrename ir per visas šventes: Velykas, Kalėdas, Rasas, Lygiadienį, Žolinę“, – pasakojo pašnekovė.
Saulės ženklus paslėpė
Prie apeiginio aukuro jaunavedžiai ėjo pro simbolinius papuoštus vartelius, rankas nusiplovė iš molinio ąsočio pilamu vandeniu ir nusišluostė lininiu rankšluosčiu.
Porą tuokęs vaidila prie aukuro kreipėsi į baltų dievybes: į šventąją ugnį Gabiją, aktyvumo galių dievą Perkūną, bičių globėją Austėją, gimimo ir likimo deivę Laimą, žemės globėją Žemyną bei kitus dievus, globojančius šeimas ir visą tautą, prašė jų laiminti jaunavedžių žiedus.
Prieš jais apsikeičiant, vaidila žiedus pakaitino ant ugnies.
Balto aukso žiedus Račinskai užsisakė pas juvelyrus, kuriančius žalvarinius papuošalus. Žieduose išgraviruoti baltiški ženklai: laimės šakelės ir jumiai (kitaip žirgeliai).
„Saulės ženklus – svastikas – paprašėme išgraviruoti vidinėje žiedų pusėje, kad žmonių nešokiruotų“, – šypsosi moteris.
Juosta surišęs jaunųjų rankas, vaidila juos triskart apvedė aplink aukurą. Tuokiamieji į aukurą barstė grūdus – auką dievams. Po tų apeigų vaidila paskelbė, kad pora jau yra sutuokta.
„Daužėm molinį dubenėlį į akmenį ir skaičiavom laimės šukes, gėrėm iš dvigubo uzbonėlio, kad suprastume, ar sugebėsime šeimoje dalytis atsakomybe, skanavom medaus bendram gyvenimui pasaldinti, priėmėm iš tėvų dovanas: naujus namus simbolizuojantį duonos kepalą ir ugnelę moliniame židinyje, vyrui teko ir malką perskelti“, – vardija visas prasmingas atrakcijas.
Kraičio skrynią iš karto pritaikė
„Man svarbiausias momentas buvo nuometavimas“, – nurodo, kada pajuto statuso virsmą.
Pirmiausia jaunikio ir nuotakos tėvai jaunikiui uždėjo kepurėlę. Ji reiškė, kad vienplaukis ir ką tik buvęs laisvas vaikinas nuo šiol jau bus šeimos žmogus.
Abi mamos jaunosios galvą aprišo balto plonutėlio lino nuometu ir jį sutvirtino austine juosta.
Stalai vestuvių puotai stovėjo lauko palapinėje. Prie jų susėdo 80 svečių.
„Vyro močiutė tarstelėjo, kad mažiau rūpesčio būtų balių daryti kavinėje, bet suskaičiavus vien mano brolių ir sesers šeimų narius, jau susidaro 17 žmonių. O kur dar kiti giminaičiai ir draugai? Niekur tiek nesutalpinsi, o sodyboje erdvės sočiai“, – aiškina apie pasirinktą geriausią variantą.
Į artimiausiųjų ratą E.Račinskienė įskaičiavo ir Nevėžio kaimo vokalinio ansamblio „Vakarė“ nares, nes jame abi su mama dainuoja, ir pučiamųjų orkestro „Ciongas“ kolektyvą, kuriame ji, tėtis Virgilijus Buzas ir mama groja trimitais.
Svečiams buvo patiekta duonos sriuba storuose moliniuose induose, skryliai ir kalakutiena su daržovėmis. Desertui visi gavo po saldėsiais pagardintą keptą obuolį. Pagrindinis vestuvių gėrimas buvo pagal senovinį receptą gaminamas midus.
Svečių dovanojamas knygas E.Račinskienė krovė į motinos padovanotą medinę kraitinę skrynią. Ji užsipildė iki viršaus, reikėjo poros vyrų, kad ją pakeltų.
„Nusižiūrėjau nuo brolio, pernai jis vedė ir svečių prašė vien knygų“, – šypsosi, kad gera idėja užkabino.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Račinskai vestuvių fotosesijai irgi pasirinko gamtą, nuvažiavo į netoliese esantį žirgyną ir ten pasivaikščiojo su ristūnais.
2. Vestuvinei fotosesijai Eglė ir Andrius pasirinko žirgyną.
3. Jaunamartę labiausiai sujaudino momentas, kai mama ir anyta galvą apdengė plonos drobės nuometu.
4. Apeigoms prie aukuro buvo pakviesti jaunikio (kairėje) ir nuotakos tėvai.
5. Vestuvių svečiai kelią užtvėrė žolynais puošta juosta, jauniesiems praėjimą teko išsipirkti atliekant įvairias užduotis.
6. Jaunosios puokštė buvo iš lauko gėlių.
7. Vienas iš jungtuvių veiksmų – juosta rišamos jaunųjų rankos.
8. Dvigubas molinis ąsotėlis skirtas jaunųjų darnumui išbandyti.
9. Jaunikio kepurėlė ir jaunosios nuometas simbolizavo, kad jie jau yra šeima.
10. Balto aukso žiedus jaunieji ėmė iš žolynų patalo.
11. Per visas jungtuvių apeigas vaidila grojo kanklėmis ir giedojo paties sukurtas vestuvines giesmes.
12. Pabroliai laikėsi aprangos kodo, visi pasipuošė lininiais šviesiais drabužiais.
13. R.Buzienė dukrai padovanojo tuščią kraičio skrynią, ją svečiai pripildė knygų.
Nuotraukos iš asmeninio albumo
