Tyli kiaulė Kupiškyje gilią šaknį knisa.
Toks socialdemokratas Raslanas nuvyko iš sostinės į Kupiškį ir prieš dvejus metus tapo šio rajono vadovu.
Išrinko jį ne iš pirmo karto, tik tuomet, kai susiklostė palankios aplinkybės – kai jau po eilinių rinkimų ant teisėsaugos ešafoto krito ankstesnio mero Bardausko galva.
Pirmuosiuose mero rinkimuose Raslanas gėdingai nepasiekė nė antro turo, o tai rodė menką kupiškėnų pasitikėjimą svetimuoju, nors ir kaip jis bandė įtikinti, kad yra net labai savas – kupiškėnės žmonelės gimtinėje taigi prisiglaudęs.
Kaip tapti savu? Toks klausimas turėtų kankinti kiekvieną iš kitur atvykusįjį vadovauti rajonui. Bet Raslaną aiškiai ėmė kankinti kitas klausimas – kaip tapti svarbiausiu, įtakingiausiu asmeniu rajone? Taip smarkiai kankinti, kaip kokį mažą putiną ar lukašenką.
Bet šalyje taigi ne autoritarinis režimas, o demokratija – diktatoriumi vien tik trepteldamas koja netapsi.
Tada apsižiūri aplink. Ir ką matai? Panevėžyje, Rokiškyje – net pavydas – merai jau kaip karaliai sostuose sėdi, visi aplink jiems tik lankstosi, pataikauja! Panevėžio meras Račkauskas net nuteistas, iš posto išmestas, o įtaka kokia – rinkėjai, Temidei į aklas akis nusispjovę, jį tebegarbina, jo kloną su sijonu – Masiliūnienę – į valdžios sostą ant rankų nuneša.
Rokiškyje Godeliauskui teko pavargti smarkiau, ilgą pirmą kadenciją, kol visus aplink parklupdė, opoziciją beveik nutildė.
Ką jau kalbėti apie konservatorius. Numoję į partijos principus, jie parsidavė eilinį kartą už gardesnio valgio šaukštą valdančiojoje koalicijoje.
Kad rinkėjai tai mato ir balsuodami kituose rinkimuose atsimins (jau atsiminė ir smarkiai taryboje konservatorių apmažino), ko čia nervintis dėl to, kas bus rytoj tau ir tavo partijai – svarbu, kad šiandien tavo paties pilvas pilnas.
Taigi šituose miestuose demokratija jau kaip ir atitinka naują terminą – yra valdomoji, su plika akimi nematomo, bet juntamo autoritarizmo priemaišomis. Merui nemalonėn patekusiųjų į kalėjimus nesukiš, bet pažymės nematoma žyme – išmes iš posto, neduos darbo, nuteiks priešiškai kitus, pajuoks ar net pasityčios.
Kupiškyje Raslanui įsitvirtinti gerokai kebliau: taryboje 5 socialdemokratai silpni, pagal balsų skaičių tik treti. Konservatoriai net su 8 balsais valdančiojoje koalicijoje jiems dabar draugeliai, bet vėlgi ne savi – nežinai kada į paširdžius trenks. Valstiečiai su 7 balsais opozicijoje irgi nepėsti. Leng-viau buvo nelegaliai istorines Palėvenės vienuolių kūdras ekskavatoriais išdraskyti, nei čia visus į vietą sustatyti.
Dar tas Seimas visokių naujų patvarkymų savivaldai įvedė, meras dabar jau net balsuoti negali, tik tarybos posėdį vesti. Na, gali jis vicemerą, administracijos direktorių pasiskirti, bet tada papykusi taryba ims blokuoti visus jo parengtus sprendimus. Liks mažesnis už žolę – nei savivaldybės įmonių vadovai, nei mokyklų direktoriai prie tokio nykštuko net nepasilenks.
Ir štai tada Raslano pašonėje atsiranda toks patarėjas policininko protu! Jis žino, kaip tvarką įvesti! Ir sukurpia toks patarėjas „genialų“ raštą merui su rekomendacijomis visur prie įmonių ir įstaigų vadovų pareigų prirašyti stebuklingus žodžius – „derinant su meru“.
Patarėjas čia tik dėl akių. Aišku viena – trokšdamas valdyti Raslanas norėjo išgauti įstaigų vadovų parašus su sutikimu perleisti visą valdžią į jo, vienintelio, rankas.
Ar įstaigų vadovai būtų pasirašę šį beprotišką, antiįstatyminį dokumentą ir patys sau savanoriškai supančioję rankas? Jau tai, kad tas raštas pakliuvo mūsų redakcijai į rankas, sufleruoja, jog galime smarkiai abejoti.
Taigi Raslanas liko ant ledo išsukiotom rankom ir susitrenkęs sėdmenis.
Bet ar ilgam? Gal netrukus vėl su policininku kurps kokį kitą prievartos įteisinimo raštą? Palucko ir visos socialdemokratų partijos pavyzdys į viską reaguoti „nesureikšminant“ ir „vsio zakonno“ jį aiškiai įkvepia.