Iš pradžių prikalbino tris
Sausį suėjo metai, kai Pušalote, Pasvalio rajone, gyvenanti, individualia veikla užsiimanti Roma Matūzienė ėmė burti savanorius, panorusius rūpintis tais, kuriems sunkoka patiems pasirūpinti savimi.
Aktyvi, noriai bendraujanti moteris būti savanoriais iš pradžių prikalbino 3 miestelio gyventojus. Po to savanorių būrys padidėjo iki 12, o dabar 500 gyventojų turinčiame Pušalote į savanorystę įsitraukė 21 žmogus.
Visų jų savanoriška veikla – pagalba sunkiau gyvenantiems Pušaloto seniūnijos žmonėms. Tai – ir gausios šeimos, ir neįgalieji, ir vieniši senukai. Tokių, neatsisakančių pagalbos, yra visas šimtas. Juos savanoriai aprūpina maistu, gautu iš „Maisto banko“. Tai visoje šalyje veikiantis labdaros ir paramos fondas.
Vartoti tinkamus, bet besibaigiančio galiojimo maisto produktus „Maisto bankui“ teikia prekybos centrai, o šis išdalija įvairioms labdaros organizacijoms. Pastarųjų reikalas – produktus parsivežti ir išdalinti.
Svajonėse – automobilis
R.Matūzienė tikina visuomet norėjusi pagelbėti kitiems, būti savanore, tačiau nežinojusi, ko imtis. O išgirdusi, kad yra galimybė sunkiau gyvenančius bendruomenės narius aprūpinti maisto produktais ir kad tai daryti gali savanoriai, ėmė kalbinti vietos žmones susiburti.
Prikalbinusi kelis kreipėsi į „Maisto banką“, iš ten kartą per savaitę ėmė parsivežti pačių įvairiausių maisto produktų, gaminių. Parsivežę į miestelį jie paskelbia apie dalybas, tad dauguma žmonių patys ateina pasiimti maisto. Tiems, kurie negali ateiti, maistas nuvežamas į namus.
Savanoriai maistą vežioja savo automobiliais, patys moka už degalus. Iš „Maisto banko“ sandėlio Panevėžyje maisto produktus dažniausiai pristato iš darbo šiame mieste grįžtantys Pušaloto gyventojai. Jie irgi – savanoriai.
Savanorystei įsibėgėjus, yra planų rašyti projektus, tad jei jie bus patvirtinti ir bus skirta lėšų, savanoriai gal net įsigis automobilį.
Norėtų gaminti maistą
Kaune gyvenantis, ekonomisto išsilavinimą įgijęs iš Pušaloto kilęs ir Pušaloto bendruomenei vadovaujantis Alvidas Kumpauskas žavėjosi R.Matūzienės noru veikti, kitiems padėti.
„Tai toks variklis, kuris užveda ir kitus. Jam neveikiant, nevažiuotų ir geriausias automobilis“, – juokėsi pašnekovas.
A.Kumpauskas sakė, kad R.Matūzienės dėka į Pušalotą varganiau gyvenantiems atkeliauja ir daržovių, kepinių, mėsos, miltų paketai. Juos dovanoja ūkininkai, žemės ūkio bendrovės.
Pirmininkas neslėpė, kad bendruomenė gyvena ambicingu planu kurti maisto gamybos įmonę.
„Bendruomenė sensta, o seniems žmonėms juk sunku pasigaminti įvairesnio maisto, tad mes turime planų maistą gaminti savo įmonėje, o po to ir išvežioti tiems, kam jo reikia“, – sakė A.Kumpauskas.
Projektas įsigyti maisto gamybos įrangai jau parašytas, tačiau nepateiktas, nes šiuo metu neturima patalpų maisto gamybai.
Taikosi į mokyklos valgyklą
„Mes žinome, kad aukcione pardavinėjamas nebeveikiančios, dabar jau buvusios Pušaloto mokyklos pastatas. Turime vilčių, kad jį nupirkusieji mums leis naudotis mokyklos valgykla, o mes gaminsime maistą ir juo maitinsime nepasiturinčius, vienišus, neįgalius žmones“, – aiškino A.Kumpauskas.
Tokį projektą įgyvendinus, maisto dalintojai ir toliau būtų savanoriai, o štai maisto gamintojai dirbtų už atlygį. Būdamas ekonomistas, bendruomenės pirmininkas teigia matantis galimybių Pušalote sukurti darbo vietų.
Jei nepavyktų susitarti ir būti priimtiems į buvusios mokyklos valgyklą, A.Kumpauskas turi viltį už projektines lėšas įsigyti vadinamą mobiliąją, sumontuojamą virtuvę. Tačiau ir prie šio projekto reikia padirbėti, būtina išsirūpinti žemės plotą, kuriame tokia virtuvė stovėtų.
Jei viskas sektųsi, o idėjas pavyktų įgyvendinti, tada svajonės nuvestų ir prie Pušaloto bendruomenės valgyklėlės steigimo.
Labai nori pabendrauti
Dabar Pušaloto savanoriai renkasi šios parapijos klebono Virgilijaus Liuimos naudotis jiems suteiktoje buvusioje klebonijoje. Pats kunigas gyvena Joniškėlyje.
Mūsų laikraščiui dvasininkas teigė, jog R.Matūzienės vadovaujami savanoriai išties verti gerų žodžių, o jų veikla – ir naudinga, ir reikalinga Pušalotui.
Pušalote savanoriaujanti pedagogės išsilavinimą turinti Irena Gasiūnienė tikino, kad tokia veikla reikalinga ir patiems savanoriams.
„Dabartiniu metu žmonėms ypač trūksta bendravimo, tad maisto dalybos suteikia galimybę bent jau persimesti vienu kitu žodžiu, pasidomėti, kaip sekasi, kas naujo, kaip reikalai. O pabendravę visi pasijaučia geriau. Iš to matyti, kad esame bendruomenė“, – teigė savanorė.
Tiems žmonėms, kurie nori bendravimo, savanoriai kas kelias dienas paskambina, kalbina, domisi, klausia, kokios pagalbos reiktų.
„Vyresni, vieniši žmonės neretai pasako, kad geriausia pagalba jiems ir yra pokalbiai, jie džiaugiasi galimybe būti išklausyti“, – sakė R.Matūzienė.
Viena moteris davė česnakų
Pušaloto seniūnei Paulynai Stravinskienei vasarą pasibaigs kadencija, ji išeis į pensiją ir tada jau, kaip pati tikino, įsitrauks į savanorių veiklą.
Seniūnė sakė, kad maisto produktų paaukoja ir paprasti gyventojai, ne tik ūkininkai. Štai viena moteris padovanojo pačios išaugintų česnakų. Dar viena šeima nepasiturintiems sutiko padovanoti malkų.
„Maisto banko“ Panevėžio padalinio vadovė Justina Tubienė sakė, jog maisto produktų iš jų organizacijos Pasvalio rajone gauna Pasvalio bažnyčios parapija bei „Atžalyno“ bendruomenė.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Išvežioti ir į rankas įteikti maisto davinius – nelengvas darbas.
2. Savanorės pripažįsta, kad darydamos gera kitiems, pasitarnauja ir sau – pabendrauja, pasiguodžia. Asmeninio albumo nuotr.
