Nurodytas straipsnis – vagystė
Artėjančiuose Seimo rinkimuose dalyvaus ir du teisti Panevėžio krašto kandidatai. Vienas iš jų – tik šiemet įsikūrusios partijos „Nemuno aušra“ atstovas, 43 metų Aleksandr Furs, užaugęs Panevėžio rajone, Karsakiškyje.
Kandidato į parlamentą anketoje nurodoma, kad jis yra įmonės Islandijoje vadovas, gimęs Baltarusijos mieste Polocke. Dabar jo gyvenamoji vieta yra Trakuose.
Rinkimuose jis bandys laimę Panevėžyje, Nevėžio vienmandatėje apygardoje.
Rinkimų anketoje A.Furs prisipažįsta buvęs nuteistas Panevėžio apylinkės teisme 2000-aisiais, kai jam buvo 19 metų. Kartu nurodo Baudžiamojo kodekso skyriaus ir straipsnio pavadinimą – 271 str. 3 d. (senas (iki 2003-05-01), o tai reiškia, kad buvo teistas už vagystę.
Tačiau kokia tai buvo vagystė, liko neaišku. O tai aiškinantis redakcijos žurnalistams teko paplušėti, nes kandidatas, o ir partijos lyderis, mėtė pėdas.
„Biškį pasiskolino benzino“
Norint pakalbinti A.Furs prireikė pastangų. Paskambinus šios partijos interneto svetainėje nurodytu numeriu niekas neatsiliepė, tačiau vėliau perskambino pats partijos vedlys Remigijus Žemaitaitis.
Jis nurodė, kad A.Furs lietuviško telefono numerio dar neturi, tik islandišką, tad vienintelis variantas – bandyti su juo susisiekti per feisbuką.
Tačiau R.Žemaitaitis teigė su partijos bičiuliu kalbėjęsis apie tai, už ką šis užsidirbo teistumą.
„Būdamas paauglys norėjo pasivažinėti mašina ir iš kaimyno biškį pasiskolino benzino, bet ilgai nevažiavo“, – kaip visad greitakalbe patikino R.Žemaitaitis.
Dar pridūrė, kad už tai A.Furs gavo vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio baudą ir teistumą.
Pasak pašnekovo, A.Furs registruotas Trakuose, kadangi Panevėžyje neturėjo nekilnojamojo turto. R.Žemaitaitis patikino, kad A.Furs yra grynas panevėžietis ir dabar turėtų būti Panevėžyje, tačiau nežinojo, kur yra apsistojęs. Apie Karsakiškį irgi nieko nežinojo.
Tema išties nebuvo maloni
Su A.Furs pavyko susisiekti.
Paklaustas, už ką prieš 24 metus užsidirbo teistumą, vyras nebuvo labai kalbus.
„Paauglystėje močiutė pagavo vagiant obuolius. Kalėjime nesėdėjau, teisme atsiprašiau, susitaikėm, negavau nei lygtinumo, nei piniginės baudos“, – tepasakė kandidatas į Seimą.
Užsiminus, kad R.Žemaitaitis korespondentui nurodė visai kitokią teistumo priežastį – benzino iš kaimyno vagystę, A.Furs pareiškė, jog partijos pirmininkas galbūt ironizavo.
A.Furs teigė pagal tautybę esantis baltarusis, nes toje šalyje gimė. Jis patikino, kad šiuo metu gyvena prieš keletą metų mirusių tėvų namuose Panevėžio rajone, Karsakiškio kaime. Taip pat – kad iš Islandijos grįžo ir jo žmona Sandra.
Pašnekovas teigė, kad baltarusis tėvas ir lietuvė mama nusprendė iš Baltarusijos persikraustyti į motinos gimtinę Karsakiškyje, kai jam buvo vos 3 metai.
Nusikaltimas – sunkus, bet pritaikė amnestiją
Panevėžio archyve yra dokumentai apie A.Furs nuosprendį. Lygiai prieš 24 metus jis, tuo metu būdamas jau 19 metų, kartu su kitu bendraamžiu karsakiškiečiu buvo nuteistas už vagystes iš sodų namelių.
Panevėžio apylinkės teisme nuosprendį vagišiai išgirdo 2000 metų spalio 9 dieną.
Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Abu buvo charakterizuojami patenkinamai.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, tačiau teisiamieji nėra praeityje teisti ir nusikalto būdami nepilnamečiai. Abiem buvo paskirtos vienodos bausmės – laisvės atėmimas 2,5 metų ir nurodyta iš kiekvieno konfiskuoti turto už 300 litų.
Teismo sprendimu, bausmę jie turėjo atlikti sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
Vis dėlto grotų jaunieji nusikaltėliai išvengė. Kadangi vagystes jie įvykdė būdami dar nepilnamečiai, teismas pritaikė amnestiją ir nuo laisvės atėmimo bausmės atleido.
Nukentėjusieji buvo atlaidūs
Bylos duomenimis, vagystes A.Furs su bendrininku įvykdė būdamas 15 metų, abu savo kaltę pripažino visiškai.
Nuosprendyje rašoma, kad abu veikė iš anksto susitarusių asmenų grupėje.
Jaunųjų vagišių taikiniu tapo netoli Karsakiškio, kitapus kelio, esančiame Startų kaime įsikūrusi sodų bendrija „Startai“. Vagystės įvykdytos 1996 metų pabaigoje – 1997 metų pradžioje, žiemą.
A.Furs teisme teigė, kad pasiėmę rogutes abu nupėdino į sodų bendriją ir ten atidarę langą įsibrovė į vieną sodų namelį.
Antrame aukšte rastus sofą-lovą ir du fotelius paaugliai išmetė pro langą. Susikrovęs į rogutes A.Furs grobį parsivežė namo. Šiuos baldus ten ir surado policija.
Patirtą nuostolį savininkas buvo įvertinęs 500 litų.
Kitą kartą sodo bendrijoje pašeimininkavę jaunuoliai iš kito namelio pavogė dviejų degiklių elektrinę viryklę. Šįsyk grobis atiteko antram paaugliui. Kaip vėliau teisme teigė paauglys, parsineštą viryklę jis bandė įrengti, bet sugadino, todėl išmetė ją į sąvartyną.
A.Furs buvo kaltinamas su bendrininku iš dar trečio sodo namelio pavogęs 200 litų vertės kilimą, tačiau prokurorams nepavyko šios vagystės įrodyti.
Nukentėjėliai civilinio ieškinio atsisakė.
Tai išsiaiškinę bandėme paklausti A.Furs, kodėl jis melavo apie vagystę – juk ne obuolius vogė. Bet kandidatas net klausyti nenorėjo, tik tokia pat kaip savo vado greitakalbe bėrė, kad jau „prisikalbėjome“, kad po jo kiemą be jo leidimo vaikščiojome ir panašiai.
Rodo, kad labai prasigyveno
A.Furs anketoje nurodoma, kad jis yra baigęs tik Karsakiškio Strazdelio pagrindinę mokyklą.
Vidurinio išsilavinimo jis taip ir negavo, specialybės taip pat. Iš pradžių statybose dirbęs pagalbiniu darbininku.
Sulaukęs pilnametystės jis išvykęs dirbti į Norvegiją, vėliau persikėlęs į Islandiją. Šioje šalyje jau praleido daugiau nei 14 metų, pastaruoju metu vadovavęs statybos įmonei.
„Politika domėjausi, kai partijos „Nemuno aušra“ dar nebuvo. Susipažinau su įdomiais žmonėmis, per juos ir su Remigijumi Žemaitaičiu, pats pasisiūliau stoti į partiją“, – kalbėjo A.Furs.
Deklaracijoje A.Furs nurodo turintis 260 tūkst. eurų privalomo registruoti turto – tiek įvertintas namas Trakuose – ir per 80 tūkst. eurų santaupų. Jis taip pat turi pasiėmęs 46,5 tūkst. eurų paskolą.
Vyras deklaravo pernai gavęs per 358 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjęs 43,7 tūkst. eurų mokesčių.
Visi vadindavo tiesiog Dimka
Korespondentams pavyko rasti A.Furs tėvų mūrinį namą Karsakiškyje, tačiau paties kandidato į Seimą namuose tuo metu nebuvo.
Kieme sutiktas vyras teigė, kad Karsakiškyje tai paskutinis kolūkio laikais pastatytas namas. Jis yra dviejų butų, turinčių atskirus įėjimus priešingose namo pusėse. Paskui abi šeimos butus išsipirko.
Keli kalbinti karsakiškiečiai sakė šiomis dienomis matę A.Furs su šunimi stovintį prie kaimo parduotuvės ir su visais besisveikinantį. Kai kurie stebėjosi, kad kone beraštis, tik pagrindinę mokyklą baigęs vyras kandidatuoja į Seimą.
„Net nežinojom, kad jo vardas Aleksandras, visi jį vadindavom Dimka“, – tvirtino net keli miestelio centre sutikti žmonės.
Pašnekovai teigė, kad vyras Karsakiškyje negyveno, vasaras čia leido tik jo sesers šeima, taip pat grįžtanti iš Islandijos.
Karsakiškio seniūnė Rima Jaškūnienė teigė, kad A.Furs nepažįsta, matė jį tik vieną kartą, kai į seniūniją buvo atėjęs gauti leidimo palaidoti motiną. Daugiau jokių reikalų seniūnijoje jis neturėjęs.
Nei seniūnė, nei kiti sutikti karsakiškiečiai tikino nežinantys, už ką A.Furs užsidirbo teistumą.
Prierašai po nuotraukomis:
1. A.Furs nebuvo malonu prisiminti bylą. VRK nuotr.
2. Šis namas, kurio dalį dar sovietmečiu gavo A.Furs tėvai, dabar irgi padalytas į dvi dalis. Gyventojai teigė matantys iš Islandijos kartais grįžtantį vyrą. A.Švelnos nuotr.
