„Nedovanotina, jei Lietuvos paštas nesugeba tinkamai paaiškinti visuomenei vykdomų pokyčių, jų priežasčių ir naudos, dėl ko gyventojai priversti kreiptis į Vyriausybę. Pašto paslaugos turi atitikti nustatytus standartus, būti aukščiausios kokybės, tačiau kokie konkretūs jų teikimo būdai ar galimos alternatyvos geriausiai atitinka klientų poreikius, turi atsakingai nuspręsti bendrovės vadovybė ir valdyba. Ne mažiau svarbu, kad modernizuojant pašto veiklą visos suinteresuotos šalys – klientai, darbuotojai, vietos bendruomenės, savivaldybės – būtų iš anksto informuotos apie būsimus pokyčius, būtų paaiškintos jų priežastys ir, jei reikia, sudaromi pereinamieji laikotarpiai – to šiuo metu trūksta“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Atnaujintame valstybės lūkesčių rašte pažymima, kad Lietuvos paštas, gerindamas teikiamų paslaugų kokybę, turi didinti klientų pasitenkinimą, nuolat ieškoti sprendimų, kurie leistų vartotojams maksimaliai patogiai naudotis pašto paslaugomis ir gauti susijusią informaciją. Tikimasi, kad bendrovė įvertins savo galimybes, ieškos inovatyvių ir tvarių sprendimų.
Pabrėžiama būtinybė sutelkti dėmesį į pašto veiklos efektyvumo didinimą ir veiklos sąnaudų valdymą. Bendrovė raginama optimizuoti veiklos procesus, juos automatizuoti ir skaitmenizuoti, taikyti kitus sprendimus, padedančius siekti didesnio efektyvumo.
Didžioji dalis Lietuvos paštui keliamų lūkesčių yra nefinansiniai ir siejami su valstybei svarbių funkcijų užtikrinimu, klientų aptarnavimo kokybe, efektyvumu, skaidrumu, socialine atsakomybe, inovacijomis ir gerąja valdysena. Tačiau finansiniai tikslai, kurių dalis yra nustatyta ir Vyriausybės nutarimuose, negali būti ignoruojami. Nepriimtina, kad Lietuvos pašto pajamos iš komercinės veiklos nepadengia net jos patiriamų sąnaudų.