_sk0.jpg)
Per metus – tik penki vyrai
Pasvalyje, uždarame kiemelyje prie Socialinių paslaugų centro, stovi gyvenamasis vagonėlis. Jis skirtas gyventi vyrams, kurie triukšmavo namuose, konfliktavo, grasino artimiesiems ir už tai gavo 15 parų arešto.
„Per šį policijos nustatytą laiką jie negali grįžti namo, artintis prie tų artimųjų, kurie jiems ir iškvietė pareigūnus. Jeigu neturi draugų ar giminių, galinčių laikinai priglausti, čia ir apsigyvena“, – aiškino šio centro direktorė Rasa Beinorienė.
Vagonėlis pastatytas prieš metus, per tą laiką iš viso jame gyveno tik 5 vyrai.
Jie buvo tikrai ne geraširdžiai – puldinėjo tėvus, sugyventines, tad šie iškvietė policiją. Visais atvejais protą sujaukė ir pyktį kėlė velnio lašai. Kai kuriose iš šių šeimų stiklelį kilojo ir moterys, bet jos vis tiek pripažintos aukomis. Nė vieno iš jų namuose neauga mažamečiai vaikai.
Pašnekovė pabrėžė, kad vagonėlyje apgyvendinami tik tie, kurie žodžiais plūdosi, bet nesisvaidė kumščiais. Mušeikoms yra teismai ir kitos, griežtesnės, raminimo priemonės.
Šalia bobučių negalėjo
Mums lankantis, vagonėlyje gyventojų nebuvo. Jo aprodyti, be direktorės, atvyko meras Gintautas Gegužinskas ir savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas.
Jiedu paaiškino, kad svarstė šiam reikalui paskirti socialinį būstą, bet tai neatitiktų reikalavimų. Mat prireikus triukšmadariams turi būti vietoje suteikta socialinė ar psichologinė pagalba.
„Neapgyvendinsi gi bobučių kaimynystėje“, – aiškino meras.
Buvo antras variantas – viešbutukas. P.Balčiūnas aiškino, kad viešbutukas taip pat netiko, nes jis – ne socialinė įmonė.
Buvo trečia idėja – krizių centras Grūžiuose. Ten gyvena apie 15 moterų, kurios turi bėdų šeimose ir kurios socialinėje įstaigoje jaučiasi saugiau.
Bet vėl bėda – šalia jų apgyvendinus vyriškį, prasideda visokie susimirksėjimai, moterys ima puošniau rengtis. Kad neprasidėtų „kriziniai“ romanai, nuspręsta nerizikuoti.
Iš viso atsiėjo 6 tūkstančius
P.Balčiūnas dėstė, kad vagonėlį savivaldybė iš pradžių nuomojosi per koronaviruso pandemiją – paimti tyrimams.
Bet rajono vyrai susizgribo, pasitarė ir apsisprendė, kad per brangu – nėra čia ko pinigus nuomai taškyti. Pasiderėję nusipirko tą vagonėlį už 3 tūkstančius eurų su trupučiu.
Po kovido vagonėlis stovėjo tuščias. Valdžia skyrė dar 3 tūkstančius eurų ir vagonėlį pavertė gyvenamuoju – su dušu, vandentiekiu, kanalizacija.
Vagonėlyje stovi dvi lovos, todėl vienu metu gali apsigyventi du vyriškiai.
Bet ar lovos netrumpokos?
R.Beinorienė patikino, kad iki šiol visi gyvenusieji į jas sutilpo.
„Maži – škaradnesni“, – rimtu veidu paaiškino P.Balčiūnas.
„Napoleono sindromas, žinote, ką reiškia... Ne, sabonių negalėtume priimti“, – su šypsenėle antrino ir G.Gegužinskas.
Išrūko jau po pusės paros
R.Beinorienė užtikrino, kad vagonėlyje yra visos sąlygos padoriam gyvenimui, netgi oro kondicionierius ir šildytuvas. Žaliuzės garantuoja privatumą.
P.Balčiūnas rodė, kad net veidrodis yra.
Vagonėlyje pasigendu tiktai viryklės. Bet R.Beinorienė aiškino, kad vyrai gali užsisakyti maisto iš šalia veikiančių senelių namų. O jei nutinka taip, kad jie neturi pinigų, socialinė darbuotoja tarpininkaus, kad bent sriubos ir dar ko nors gautų iš „Carito“ valgyklos.
Bet ar buvo pasinaudojusių šita galimybe?
Direktorė atsakė, kad tik vienas iš šito penketuko išgyveno visą skirtą laiką. Jis valgė „Carito“ maistą, nes buvo išleidęs visą savo neįgalumo pensiją.
O kiti ilgai neužsibuvo. Penktasis išrūko po pusės paros.
„Supraskite, kai gauna arešto, žmogus galvoja: „Ai, kur aš čia eisiu pas draugus...“ Bet apsigyvenęs vagonėlyje ima ieškotis, kas kuo greičiau priimtų. Ne dėl to, kad čia būtų blogai, tiesiog tai ne namai“, – aiškino G.Gegužinskas.
P.Balčiūnas prieštaravo, kad šiaip ar taip, vagonėlis vis tiek geriau nei sovietmečiu 15 parų sėdėti areštinėje.
„Užtat maitindavo nemokamai“, – toliau juokavo meras.
Saugo ir kamera, ir netgi šuo
G.Gegužinskas vadino keistenybe tokią tvarką, kad prasikalsta vyrai, o mokėti privalo savivaldybė – už jų gyvenimą vagonėlyje, už drabužių išskalbimą, pirtį.
Susiradusieji draugus ar gimines, kurie priima juos gyventi, vyrai turi pranešti naują adresą. Policija kartkartėmis patikrina, ar laikosi nurodymų.
Jeigu bandys grįžti namo pas išgąsdintus artimuosius, gaus baudą.
R.Beinorienė patikino, kad su vagonėlyje gyvenusiais bėdų nebuvo. Kieme įrengta vaizdo kamera, tad jeigu kas triukšmautų, girtautų ar prisikviestų svečių, tai atvyktų pareigūnai ir padarytų tvarką. Bet to neprireikė nė karto.
Pašnekovai juokavo, kad tvarką palaiko ir kieme pririštas šuo.
Tai jau ne pirmas sargus keturkojis. Kai pirmojo neliko, buvo nuspręsta surasti kitą. Bet šuo labiau skirtas kaimynystėje esantiems senelių namams.
„Senelių namų gyventojai išeina pasivaikščioti į kiemą. Šuo jiems yra ir prisiminimas apie praeitį, ir gyvybės kibirkštis“, – aiškino G.Gegužinskas.
Prierašai po nuotraukomis:
1. R.Beinorienė ir P.Balčiūnas tvirtino, kad dėl vagonėlyje gyvenusių vyrų elgesio jiems bėdų nebuvo.
2. Pasvaliečiai vagonėlį nuomojosi per koronaviruso pandemiją, jį naudojo tyrimams paimti, o vėliau nusipirko.
3. 4. Gyvenamajame vagonėlyje yra viskas, ko žmogui kasdien prireikia – dušas, tualetas, dvi lovos, net oro kondicionierius.
A.Švelnos nuotraukos
