Iškeliavo trys siuntos
Panevėžys Ukrainoje turi vieną miestą partnerį – Vinycią, todėl ten ir keliavo visa labdara.
Nuo karo pradžios, kaip teigė Panevėžyje pabėgėlių reikalus koordinuojanti savivaldybės darbuotoja Nijolė Janėnienė, ukrainiečiams yra išsiųstos trys humanitarinės pagalbos siuntos.
Kroviniuose – drabužiai, medicinos priemonės, maisto produktai, buitinė chemija, termodrabužiai, sausi kariški maisto daviniai, kanceliarinės prekės, kita.
Dalį priemonių paaukojo įvairios miesto įmonės, organizacijos ir gyventojai, dalis buvę supirkta savivaldybės lėšomis.
Tikslaus skaičiaus nežino
Valdžios skirtose patalpose Panevėžyje gyvena apie 100 pabėgėlių, dar keli šimtai apsistoję privačiai pas gyventojus, tikslaus skaičiaus mums niekas negalėjo pateikti.
Labdarą mieste renka žinomos šalyje organizacijos ir bemaž nežinomos. Raudonojo Kryžiaus skyriuje Respublikos gatvėje visada atvertos durys aukotojams.
Viena iš mieste pagalbą teikiančių organizacijų yra krikščioniškas labdaros ir paramos fondas „Nauja viltis“, priklausantis Gyvojo dievo krikščionių bažnyčiai.
Fondo direktorė Irina Burkauskienė sakė, kad fondas veikia beveik 10 metų, o pastaruoju metu jie jau parėmė apie tūkstantį pabėgėlių.
Fondas nuolat kviečia aukoti visus gyventojus, yra bene aktyviausias interneto grupės „Panevėžio ukrainiečiai“ dalyvis. Šiuo metu, anot pašnekovės, labai reikia aukoti patalynės, pagalvių, rankšluosčių ir kitų daiktų, ypač buitinės technikos.
Vadovė pasidžiaugė, kad į pagalbos šauksmą atsiliepia ir organizacijos. Neseniai bendrovė „Skorpiono takas“ padovanojo 450 žieminių kepurių. Fondo vadovė sakė, kad didžioji dalis kepurių jau išvežta į Čerkasų miestą Ukrainoje, kita dalijama ukrainiečiams Panevėžyje.
Tikslas – padėti vaikams
Ukrainiečiams paramą Panevėžyje taip pat teikia labdaros ir paramos fondas „Vilties arka“. Šios organizacijos vadovas Ramūnas Jukna sakė, kad pabėgėlių vaikai kviečiami į du dienos centrus Panevėžyje.
Jiems parama teikiama maisto produktais, baldais, drabužiais ir kitais daiktais. Prasidėjus mokslo metams fondas pasirūpino, kad pabėgėlių vaikai turėtų mokyklinių priemonių. Vienam vaikui tekę padėti kitaip – suremontuoti klausos aparatą.
Viešosios įstaigos „Septynios akimirkos“ vadovė Ieva Grigaitė rūpinasi tiek panevėžiečių, tiek ukrainiečių įdarbinimu, suteikia kitą pagalbą. Buvusios „Aušros“ progimnazijos patalpose jie įrengė motinos ir vaiko, dienos užimtumo kambarius.
„Kviečiame ukrainiečių vaikus ateiti po pamokų, mokytis lietuvių kalbos, rengiame įvairius užsiėmimus“, – vardijo pašnekovė.
Paramos nerinko ir nesiuntė
Panevėžio rajonas vienintelis iš visų krašto rajonų iki šiol nenusiuntė jokios paramos ukrainiečiams.
Tai patvirtino šios savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Kaminskas. O pasiteisino tuo, kad jų rajonas neturi jokio partnerio kariaujančioje šalyje. Užtat esą daug remia vietoje atvykusius pabėgėlius.
Nusistebėjus, kad kitos savivaldybės yra apgyvendinusios ir daugiau pabėgėlių, ir nusiuntusios ne vieną labdaros siuntą į Ukrainą, direktoriaus pavaduotojas atkirto, kad jie nelenktyniauja ir viską daro pagal savo galimybes.
Panašiai dėstė ir pats administracijos direktorius Eugenijus Lunskis. Jis išvedžiojo, kad buvo privačių labdaros vežimo iniciatyvų, itin aktyvūs esą du politikai.
Lauks nuošaliuose Linkaučiuose
E.Lunskio teigimu, savivaldybė nemažai padarė ir, be to, – skyrė apie 30 tūkst. eurų gyvenamosioms vietoms įrengti buvusiuose Linkaučių vaikų globos namuose ir rengiasi naujam ukrainiečių antplūdžiui – vietų Linkaučiuose būsią paruošta apie 300 pabėgėlių.
Paklaustas, ar pabėgėliai taip ir veršis gyventi atokioje vietoje, nes pirmieji apgyvendintieji pabėgo, E.Lunskis patikino, kad pagal savo būklę pastatas Linkaučiuose yra vienas geriausių rajone.
Tačiau karo pabėgėlių apgyvendinimo koordinatorius Skirmantas Vertelka sakė, kad iš rajone priglaustų beveik 350 ukrainiečių tik 20 pabėgėlių apsistojo Linkaučiuose, kiti išsiskirstė pas geraširdžius gyventojus.
„Ši vieta gerokai nutolusi nuo miesto, prastas susisiekimas, todėl jiems sunku susirasti darbą“, – paaiškino valdininkas, kodėl ukrainiečiai nesiveržia gyventi į Linkaučius.
Jau klausė, ar daugiau priims
Biržų rajone glaudžiasi 171 karo pabėgėlis, iš jų 57 vaikai. Nemažai jų atvykę iš karo nusiaubtų rajonų – Donbaso, Luhansko.
Didžioji dalis pabėgėlių – beveik šimtas – gyvena savivaldybei priklausančiuose pastatuose, likusius priglaudė paprasti gyventojai. Nemažai ukrainiečių grįžo atgal į gimtinę.
Biržų savivaldybės atstovės Sandros Balčiūnienės teigimu, iš partnerio – Kijevo srityje esančio Bojarkos miesto – jau atskriejo klausimas, ar biržiečiai sutiktų priimti daugiau pabėgėlių.
„Laisvų vietų jau nebeturime, bet planuojame dar apie 50 ukrainiečių apgyvendinti Vabalninke esančiame Biržų technologijų ir verslo mokymo centro bendrabutyje“, – sakė atstovė.
Pasiuntė nupirktus langus
Prieš savaitę savivaldybė teigė suorganizavusi, kad Bojarkos gyventojus pasiektų biržiečių ir organizacijų paaukota šiltų drabužių, patalynės ir langų siunta. Langus nupirkusi savivaldybė.
S.Balčiūnienė sakė, kad siuntą į Ukrainą pristatė ne pati savivaldybė, o Biržuose sutuoktinių Mociūnų įkurta viešoji įstaiga „Pirmoji pagalba Ukrainai“.
Sutuoktinių dėka, kaip jau rašėme, Ukrainą yra pasiekusi jau ne viena biržiečių surinkta siunta.
Biržiečių paramos yra sulaukę ir kiti Ukrainos miestai.
Savivaldybės pagalba jų rajone apsigyvenusiems pabėgėliams esanti tokia: įteikiami lankstinukai lietuvių ir rusų kalbomis, kuriuose nurodyti paramą teikiančių organizacijų kontaktai: „Gelbėkite vaikus“, „Pagalbos centras“, „Pirmoji pagalba Ukrainai“.
Savivaldybė, anot atstovės, pasirūpina ir psichologų konsultacijų teikimu, bet karo bėgliai neslepia, kad jiems gėda eiti pas psichologus.
Gauna ir per užsieniečius
Pagalbą rajone apsistojusiems pabėgėliams teikia ir jau 23 metus Biržuose veikianti nevyriausybinė organizacija „Pagalbos centras“, turinti partnerių Švedijoje ir JAV.
Šios įstaigos vadovės Reginos Židonienės teigimu, nors organizacija yra pasaulietinė, tačiau ją remia ir krikščioniškos bendruomenės užsienyje.
Moteris pasidžiaugė, kad per dvi savaites švedai surinko 1 toną maisto ir patys vilkiku atgabeno siuntą į Biržus. Užsienio aukotojai taip pat atsiuntė 2 tonas labdaros – drabužių, indų, stalo įrankių, kitko. Amerikiečiai skyrė ir piniginę paramą, bet jos dydžio vadovė neįvardijo, tik patikino, kad viskas, kas gauta, jau išdalinta.
„Už tuos pinigus vaikams nupirkome drabužių, mokyklinių priemonių“, – sakė pašnekovė.
Kalėdines dovanas pabėgėlių vaikams turėtų įteikti iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykę rėmėjai.
Net trims savo partneriams
Kupiškis palaiko ryšius su trimis Ukrainos miestais partneriais – Slobožansku, Umane ir Manevyčiais.
Į šiuos miestus, kaip teigė pabėgėlių reikalus koordinuojanti Kupiškio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ingrida Bernatavičienė, jau nuvežtos kelios siuntos drabužių, elektros generatorių, nusiųsti trys lengvieji automobiliai ir vienas gaisrinės automobilis su ugniagesių aprangos komplektais. Dalis jų buvę nupirkti už savivaldybės lėšas, kiti – už suaukotus gyventojų pinigus.
Dalis grįžo atgal į tėvynę
Į Kupiškio rajoną buvo atvykę apie 200 pabėgėlių, bet beveik pusė jų jau grįžo atgal į tėvynę ar išvyko į kitas šalis. Iš dabar gyvenančių – beveik pusė yra vaikai.
Daugiausia atvykėlių yra iš labiausiai agresorių smūgių patyrusių Mariupolio ir Donbaso regionų.
Kupiškėnų paaukoti drabužiai ir kiti daiktai surenkami Kupiškio socialinių paslaugų centre ir maltiečių skyriuje, iš ten ukrainiečiai juos ir pasiima.
Kupiškio odontologijos klinika „Dantų meistrai“ iškart pasiskelbė už dyką priimsianti pacientus ukrainiečius. Šios įstaigos vadovas Gotfridas Krujalskis sakė, kad tokių buvo ne viena dešimtis.
Klinikos kolektyvas jaunas, nesupranta rusiškai, todėl prireikę telefoninio vertėjo.
Dabar norinčiųjų nemokamai susitaisyti dantis sumažėjo – nemaža dalis pabėgėlių jau susirado darbus ir patys įstengia susimokėti už paslaugas.
Iš pradžių – tik ramybės
Rokiškio partneris – Dubno miestas, todėl jau karo pradžioje rokiškėnai, kaip teigė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valerijus Rancevas, rinko aukas ir nusiuntė greitosios pagalbos automobilį, dvi gaisrines mašinas, maisto, drabužių, prožektorių.
Pastarosiomis dienomis jie vėl sulaukę ukrainiečių pagalbos prašymo, kad reikia generatorių, šiltų drabužių, kitokių daiktų.
Ruošti Ukrainai skirtas siuntas padėjo Rokiškio jaunimo organizacijų sąjungos „Apvalus stalas“ atstovai, tarp jų ir prisijungęs vienas paauglys ukrainietis.
Šios organizacijos prezidentė Birutė Bagdonienė sakė, kad žmonės nešė drabužius, maistą.
Rokiškio rajone nuo karo baisumų glaudžiasi apie 200 ukrainiečių, iš jų – 60 vaikų.
„Pirmosiomis atvykimo dienomis jie prašo tik ramybės, o paskui jau ir žemiškų dalykų – maisto, pastogės virš galvos ir darbo“, – sakė V.Rancevas.
Apmoka už pirkinius
Pasvalys palaiko ryšius su miestu partneriu Ukrainoje Liubaru. Rajono savivaldybė išsiuntusi du humanitarinius krovinius, juose buvo drabužiai, batai, apsauginės karių liemenės, termovizorius, benzininiai pjūklai, taip pat padovanotas vienas iš dviejų tą krovinį vežusių autobusiukų.
Dalį daiktų paaukojo gyventojai.
Trečią tokią pat siuntą ruošiamasi išsiųsti artimiausiu metu. Vietos ūkininkai jau nupirko kovojančiai šaliai taip reikalingą krovininį autobusą.
Savivaldybės atstovas Linas Mainonis sakė, kad pabėgėliams pagalbos ranką tiesė nemažai vietos verslininkų. Užtekdavo ukrainiečius nuvesti į parduotuvę apsipirkti, ir dažnas prekybininkas sutikdavo viską duoti veltui arba ėmė tik pusę sumos.
Vadovauja pati ukrainietė
Pasvalyje pabėgėlių reikalus koordinuoja pati ukrainietė pabėgėlė. Tai itin gerai paveikia atvykėlius naujokus.
Pasvalio administracijos direktorius Povilas Balčiūnas sakė, kad kone visi 116 pabėgėlių apsistoję pas gyventojus privačiai, vos keli gyvena savivaldybės skirtuose būstuose.
Direktoriaus teigimu, savivaldybė didelių patalpų neturi, todėl iš Švietimo ministerijos išsinuomojo bendrabutį Narteikiuose. Tačiau ten pabėgėliai ilgai negyveno, juos į savo namus priėmė rajono gyventojai.
P.Balčiūnas tikino, kad gyvenimo sąlygos bendrabutyje yra geros. Ten ir dabar gyvena mokiniai. Pirmame aukšte yra valgykla, joje ukrainiečiai buvo maitinami nemokamai, be to, kiekviename aukšte įrengta bendra virtuvė.
Tik vienas išlipo kaip stovi
Pasvalį pasiekusiems karo pabėgėliams parama teikiama savivaldybės ir „Carito“ atstovų įsteigtame punkte. Čia pasvaliečiai suneša drabužius, baldus ir kitus labdarai skirtus daiktus.
Prie šio punkto įsteigimo prisidėjo Saločių seniūnas Sigitas Savickas su žmona Vita. Abu nuo pirmųjų karo dienų rūpinasi pagalba pabėgėliams.
„Visi pas mus atvyksta jau iš organizacijos „Stiprūs kartu“ žinodami, kur gyvens. Tik vienas vyras atvyko kaip stovi ir vakare paskambinęs pasakė, kad išlipęs laukia aikštėje. Pirmiausia jam ieškojom nakvynės, o tada ir kitkuo padėjom“, – prisiminė savanorė V.Savickienė.
Prierašas po nuotrauka:
Biržų savivaldybės nupirktus langus savanoriai iškrovė nuvykę į Ukrainą. G.Mociūno nuotr.
