Vyko ir prisivilioti uzbekų
Šį rugsėjį Panevėžio kolegija priėmė net 100 studentų iš Ukrainos, Maroko, Indijos ir kelis pavienius iš kitų šalių. Kad išlaikytų tarptautinį mokymo įstaigos statusą, dabar kolegija viltingai žvalgosi į Uzbekistaną.
Vilioti studentų šiemet kolegijos darbuotojos net du kartus skrido į Uzbekistaną.
Kolegijos marketingo projektų vadovė Viktorija Vidžiūnienė bei tarptautinių studijų koordinatorė Kristina Šateikė pavasarį ir rudenį dalyvavo tenykštėse studijų mugėse ir pristatė net 6 studijų programas anglų kalba.
Jei uzbekai panorėtų mūsų mieste mokytis, galėtų studijuoti tarptautinį verslą, verslo vadybą, informacinių sistemų priežiūrą, robotiką, kineziterapiją ir burnos higieną.
Pabendravus su tenykščiais mokiniais paaiškėjo, kad juos labiausiai domina verslo vadyba. Ir tik vaikinus. Merginų prisikviesti čia studijuoti nėra galimybių.
Net labai gabioms moksleivėms išvykti studijuoti svetur draudžia papročiai, didžioji dalis gyventojų gan griežtai jų laikosi.
Pavasarinė komandiruotė į Uzbekistaną truko dvi savaites. Tarptautinė studijų mugė vyko rytinės, konservatyviausios šalies dalies miestuose Fergane, Andižane ir Namangane. Be panevėžiečių, joje nebuvo nė vieno atstovo iš Europos mokslo įstaigų.
Rudenį kolegijos darbuotojos būsimų studentų ieškojo šalies sostinėje Taškente.
Pagąsdino, kad nuo vaikų masės pastatas sugrius
Pasak V.Vidžiūnienės, Uzbekistano rytai smarkiai skiriasi nuo sostinės, tai miestų gatvėse matyti ir iš žmonių elgesio, moterų aprangos. Dauguma vaikšto užsidangsčiusios galvas ir net veidus.
Lietuvėms rytiniame regione buvo patarta rengtis santūriai, jokių trumpų drabužių ir iškirpčių. Vakare nevaikščioti vienoms, nes tai nepadoru. Galima eiti tik su grupe, ir tai būtinai lydimoms vyro.
„Viskas taip ir vyko, visada turėjome palydovą“, – pasakoja pašnekovė.
Rytiniame regione net patruliuoja dorovės policija, tuo įsitikino savo akimis, visuose trijuose miestuose, kuriuose lankėsi, matė gausybę karinių postų. Joms buvo paaiškinta, kad tai ir yra dorovės patruliai.
„Nuolat jautiesi stebimas“, – apibūdino tvyrojusį baimės jausmą.
Pirmas šokas, kai užlipus į kultūros centro trečią aukštą bei kartu su kitais mugės dalyviais išsidėliojus savo stendus ir pasidžiaugus, kad lauke matyti didžiulė moksleivių minia, iš policijos pareigūnų gavo nurodymą tuojau pat palikti pastatą.
„Atrodė, kad bijoma didesnės žmonių santalkos uždarose patalpose“, – sakė pašnekovė.
Pareigūnai aiškino, neva kultūros centro laiptai neatlaikys tokio srauto lankytojų ir pastatas gali net sugriūti.
„Visiškai nesuvokiama, kad mūsų šalyje kas panašaus nutiktų“, – juokėsi panevėžietė.
Studijas vaikams renka tėvai
Studijų mugės dalyviai gavo nurodymus stendus statytis lauke.
„Mūsiškos mokslo mugės smarkiai skiriasi, ten būsimieji studentai nesirenka profesijų ar mokslo įstaigos, už juos tai padaro mokytojas arba tėvai. Vaikai pavieniui į stendus nesižvalgo, eina grupėmis lydimi mokytojo arba būrio giminaičių“, – pasakojo pašnekovė.
Jei vaikas atėjo su tėvais, nieko neklausia, o tiesiog stovi tėvams už nugaros ir tyli. Visus klausimus užduoda tėvas. Labai ryški šeimos narių hierarchija, jaunas žmogus neturi žodžio, už jį viską nusprendžia tėvai.
Vėliau V.Vidžiūnienė turėjo progą pasikalbėti su paauglėmis mergaitėmis, jos papasakojo, kad norint su kuo nors eiti į pasimatymą būtina atsiklausti tėčio ar mamos, sulaukti pritarimo bendrauti su nurodytu asmeniu.
„Yra šiek tiek laisvesnių šeimų, bet dauguma gan griežtos“, – pastebėjo V.Vidžiūnienė.
Kaip taip vyrai vienas išleido?
Mokyklinė berniukų uniforma – kostiumai ir balti marškiniai, mergaitės dėvi tamsius sijonus ir baltas palaidines. Mokinės vaikšto gausiai pasipuošusios: blizgančios apykaklės, garsių prekės ženklų papuošalai ir aksesuarai.
Daug vyresnių klasių merginų ir studenčių plaukus slepia po skaromis.
Nė vieno mokinio neteko matyti su džinsais, sportbačiais ar treningais.
Kelnes dėvinčių merginų ar moterų teko matyti tik sostinėje, ten pasitaikė net viena panelė dažytais plaukais. Kitur moterų apranga gan konservatyvi, net ir jaunos dėvi suknias iki žemės ir skaromis užsidangsčiusios galvas.
Mergaitės mokosi kartu su berniukais, bet su jais bendrauja labai santūriai.
„Mes ten lankėmės ne kaip turistės, mus pasitiko aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai. Net jiems buvome egzotika“, – šypsosi pašnekovė.
Vieną vakarą dėstytojos jas nusivedė į parką ir prisėdus ant suoliuko paklausė, ar galėtų „mergaitiškai“ pasikalbėti.
„Ar jūs ištekėjusios, ar turit vaikų, kaip jus vienas vyrai išleido?“ – klausinėjo viena per kitą.
Išgirdusios, kad tiesiog sutuoktiniams pasakė, jog vyks į komandiruotę ir išvyko, dėstytojos kraipė galvas dėl tokių „palaidų“ santykių šeimose.
Paaiškino, kas yra sutuoktinis
Ar gali uzbekė moteris dirbti viename kabinete su kolega vyru?
Pasak V.Vidžiūnienės, klausimo formuluotė jas mušė iš vėžių, klausė: o kam to reikia? O pasiteiravus, ar gali eiti papietauti su kolega, vėl labai stebėjosi. Kodėl turėtų eiti su kolega vyru, jei turi kolegę moterį?
Pietauti su svetimu vyru išvis nepadoru, nes uzbekei moteriai sutuoktinis – antras po Dievo.
„Pati mačiau keistų momentų, kai per renginį dėstytojoms skambina vyrai, jos pakelia telefonus ir rodo aplinką bei su kuo bendrauja“, – nesiliovė stebėtis pašnekovė.
Aiški nostalgija sovietmečiui
Per vieną diskusiją su mokytojomis ir mokinėmis drąsesnė vietinė mergina ėmė ir pasakė apie savo ateities planus: nori gauti išsilavinimą ir gyventi viena, nekurti šeimos. Prie stalo sėdinčios mokytojos susiėmė už galvų: kokias baisybes čia tas jaunas žmogus šneka.
„Jos tai pavadino bloga Europos įtaka“, – šypteli V.Vidžiūnienė.
V.Vidžiūnienė prisipažino, kad į Uzbekistaną skrendant antrą kartą buvo šiek tiek nejauku, mat dėl priimtų sprendimų remti Ukrainą Panevėžio tarybos nariai yra įtraukti į Rusijai nedraugiškų asmenų sąrašus, o V.Vidžiūnienė yra politikė.
„Labai jautėsi jų ryšys su Rusija – jaunimas ten važiuoja studijuoti, dirbti, atostogauti. Labai daug rusiškų užrašų.
Dargi susidarė įspūdis, kad uzbekai palaiko Putiną ir jo invaziją į Ukrainą.
Dažnas, su kuriais bendravo, panevėžiečių klausė, kodėl Lietuva kariauja su Rusija. Nuolat aidėjo ir klausimas: kodėl Lietuva atsiskyrė nuo sovietų sąjungos?
Balansuoja ties kičo riba
Panevėžietėms buvo organizuota tradicinė vietinių įžymybių apžiūra, jos buvo nuvežtos į pasaulinio paveldo miestus – Bucharą, Samarkandą.
„Unikali architektūra, dekoruoti kupolai, gausybė mečečių ir mauzoliejų. Bet man įdomiau buvo žvalgytis siaurose gatvelėse, sustoti kaimuose, prekyvietėse, kur virė tikras gyvenimas, kur galėjau stebėti žmones, jų bendravimą“, – sakė pašnekovė.
Į Taškento turgų, esantį po milžinišku kupolu, ją lydėjo studentai. Vienas vaikinas prisipirko dirbtinių gėlių girliandų ir pasidžiaugė, kad jomis pasipuoš kambarį.
Tokio dekoro panevėžietė matė daug – dirbtinėmis gėlėmis išpuoštos kavinės, restoranai, uzbekų būstai.
Interjeruose gausu šviesių skaidrių spalvų: melsvos, baltos, rusvos. Dar gipso lipdiniai ir gausybė blizgučių – vien beskonybė.
Net gatvės valytojos šluoja ir gėlynus ravi pasidabinusios blizgančiom sukniom ir blizgiom skarom.
Moters virtas negali būti gardus
Nacionalinis uzbekų patiekalas – plovas, jų lietuvės ragavo kelių rūšių ir visi buvo be galo gardūs.
Šalyje įprasta, kad plovą gali gaminti tik vyrai. Moterys plovą verda retu atveju ir tik savo šeimai.
„Mūsų palydovai klausia: šitas ar anas plovas skanesnis? Sakom, kad anas. Tie nesutinka, negali būti, juk aną virė moteris! Taip supyko, kad ėmė gailėtis davę moters virto plovo ragauti“, – pasakojo.
Patys uzbekai juokauja, kad mėsą jie valgo užkąsdami mėsa. Tai viešnios pastebėjo. Prie valgiais nukrauto stalo gausybė mėsos patiekalų ir mažai daržovių, nors jų užauga du derliai. Vietiniai sako, kad daug jų valgyti nejaučia poreikio. Uzbekas įsideda avienos šašlyko ir vištienos šašlyko ir abu valgo pakaitom.
„Atnešė sriubos su mėsa, tada salotų su mėsa, karštas patiekalas – gryna mėsa, o tada desertui bandelė su mėsa“, – nupasakoja vienų pietų patiekalus.
Jautėsi kaip beždžionėlės
Važiuojant per miestelius ir kaimus į akis krito būriai pakelėse sutūpusių arba ant medinių gultų susėdusių vyrų. Jie nieko neveikė, tiesiog gliaudė saulėgrąžas ar graužė džiovinto sūrio rutuliukus.
Vietinių kolegių paklausus, kodėl šie vyrai nedirba, o nuo ryto iki vėlumos tupi pakelėse, buvo atsakyta, kad jų šalyje taip įprasta.
Moterų kaimuose nesimato, kiemai uždari, arba durys užvertos, arba kabo storos užuolaidos. Vaikai gatve pralekia, bet bandant nufotografuoti slepiasi.
Važiuojant per vietoves, kur nebūna turistų, kaimų gyventojai lietuves norėjo paliesti ir su jomis nusifotografuoti.
„Jautėmės kaip beždžionėlės“, – juokiasi pasakotoja.
Jaunimas neblogai moka angliškai. Yra nemažai daugiakalbių, gali šnekėti kazachiškai, tadžikiškai, rusiškai.
Daug yra rusakalbių vietinių gyventojų, net nemokančių uzbekiškai. Jie sako, kad gali kuo puikiausiai išsiversti be pagrindinės šalies kalbos. Rusiškos mokyklos prestižiškesnės, geriau finansuojamos.
Svajonėse – „blogoji“ Europa
„Ore nuolat tvyrojo klausimas, kaip ten pas jus Europoje, o kartu liejama panieka tai Europai kaip didžiausiam blogiui“, – atskleidžia pašnekovė.
Jaunimui Europa – kaip galimybė pabėgti nuo tradicinių suvaržymų ir pamatyti pasaulio, laisvai pakeliauti.
Moksleiviai, su kuriais V.Vidžiūnienė bendravo, įsivaizdavo Europą mažą, galimą nesunkiai apkeliauti.
Vyresnioji karta apie vaikų keliones Europon nelabai nori girdėti, ypač nuo tokių minčių saugo mergaites, sako, nė už ką dukrų ten neišleistų net mokytis.
Tačiau jei mergaitė gimtinėje baigs mokslus ir ištekės, o vyras duos leidimą, magistro laipsnio ji galės siekti ir užsienyje.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Lietuvės apsilankė UNESCO pasaulio kultūros paveldu laikomame viename seniausių pasaulio miestų Samarkande ir apžiūrėjo Registano aikštėje esantį šventyklų kompleksą.
2. V.Vidžiūnienei labiau patiko dairytis po prekyvietes ir gyvai pabendrauti su vietiniais, nei vykti į gidų paruoštas ekskursijas.
3. Vietinis meistras tautiniais raštais dekoruoja keraminį indą.
4. Nacionalinis uzbekų patiekalas yra plovas.
5. Didysis Taškento turgus pakištas po dekoruotu kupolu, jo prieigose irgi vyksta intensyvi prekyba.
6. Važiuojant per kaimiškas vietoves pakelėse buvo matyti vaisių ir daržovių pardavėjų, prekes išrikiavusių prie pat kelio.
7. Uzbekės pedagogės lietuves vedėsi į įspūdingiausias miestų vietas, keraminiais ornamentais išpuoštas medreses.
8. Viešbučių interjerai pompastiški, kas išgali, tokiu pat stiliumi dekoruoja ir savo gyvenamuosius būstus.
9. Viešbučių interjerai pompastiški, kas išgali, tokiu pat stiliumi dekoruoja ir savo gyvenamuosius būstus.
10. Vietiniuose interjeruose daug baltos bei žydros ir visokių atspalvių mėlynos spalvos, kai kur įsiterpia ir rusva.
11. Mergaitės stovėjo be žodžių, siūlomomis studijomis domėjosi jų motina.
V.Vidžiūnienės nuotraukos
