Kandidatuoja septyni buvusieji
Visame Panevėžio krašte į Seimą kandidatuoja septyni buvę komunistai – du vienmandatėse apygardose, o penki – daugiamandatėje.
Panevėžyje toks atsirado vienas – socialdemokratas Ramūnas Vyžintas. Antras – rokiškietis liberalsąjūdininkas Gintaras Girštautas.
Priklausymą partijoms ne privaloma nurodyti, o rekomenduojama, siūloma išvardinti visas, kuriose kandidatas buvo, tarp jų ir sovietinę komunistų. Tokia pataisa atsirado po skandalo dėl prezidento Gitano Nausėdos – kai išaiškėjo, kad jis nuslėpė savo įstojimą į sovietų komunistų partiją, ir dargi tokiu metu, kai aplink jau dvelkė laisve, aktyviai veikė Sąjūdis.
Dabar paaiškėjo, kad ir Nevėžio vienmandatėje apygardoje į rinkimus su socialdemokratais einantis Panevėžio miesto tarybos narys R.Vyžintas į komunistų partiją įstojo irgi būtent tais metais, kai Lietuvos žmonės jau kilo į kovą už nepriklausomybės susigrąžinimą.
Tais metais susikūrė Sąjūdis
Tuo metu komunistų partijos šulai juto tas nuotaikas, jau panikavo, bet bandė griebtis šiaudo – ėmė spausti visus stoti į partiją ir taip pademonstruoti, kad okupaciją patys lietuviai remia. Veikiami laisvės nuotaikų, daugelis į tą spaudimą tik numodavo ranka.
61 metų R.Vyžintas savo anketoje nurodė, kad į sovietų komunistų partiją įstojo 1988-aisiais, tuo metu jis buvo Panevėžio miškų ūkio gamybinio susivienijimo vyriausiuoju mechaniku.
O juk jau prieš metus šalyje buvo įvykęs lūžis – 1987-ųjų rugpjūčio 23 d. Laisvės lyga bei kitos disidentinės organizacijos surengė didžiulį atgarsį turėjusį mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo. 1988 metų birželį susikūrė Sąjūdis, spalį įvyko suvažiavimas.
1990-ųjų kovo 11 dieną buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas. Būtent šiais metais, kaip nurodo R.Vyžintas, jis išstojo iš komunistų partijos.
Aukštame poste – tik pusmetį
Praėjus 10 metų, R.Vyžintas 2000-aisiais įstojo į Liberalų sąjungą. Tais pačiais metais jis tapo Panevėžio apskrities viršininku, o jo darbdavė buvo Vyriausybė.
Tačiau aukštas pareigas vyras ėjo tik kiek daugiau nei pusmetį, nes Artūro Paulausko socialliberalai nutraukė valdančiosios koalicijos sutartį ir liberalų lyderis Rolandas Paksas buvo priverstas atsistatydinti, tada suformuota nauja vyriausybė ir apskrities viršininku socialdemokratai paskyrė jau savą žmogų.
Liberalų sąjungos nariu R.Vyžintas išbuvo 10 metų, o į Socialdemokratų partiją įstojo 2013-aisiais.
Kandidato į Seimą R.Vyžinto norėjome paklausti, kodėl jis įstojo į komunistų partiją tuo metu, kai įsikūrė Sąjūdis ir visi matė, kad artėja Lietuvos nepriklausomybė. Taip pat norėjome sužinoti, dėl kokių priežasčių jis paliko liberalus, perbėgo pas socialdemokratus.
Tačiau pakalbinti R.Vyžinto nepavyko. Jis išjungė telefoną net nespėjus užduoti klausimo, vėliau neatsakė ir į raštu pateiktus klausimus motyvuodamas tuo, kad prieš jį esą vykdomas puolimas.
Bijojo Černobylio ir dargi norėjo didesnės algos
Sėlos rytinėje apygardoje kandidatuojantis Rokiškio rajono tarybos narys, Skemų socialinės globos namų direktorius, liberalsąjūdininkas 62 metų Gintaras Girštautas savo anketoje taip pat nurodė, kad 1987–1990 metais priklausė komunistų partijai.
G.Girštautas su žurnalistu neatsisakė kalbėti, paaiškino, kodėl taip pasielgė.
Politikas sakė, kad siūlymą stoti į komunistų partiją jis gavo dirbdamas Moškėnų tarybiniame ūkyje inžinieriumi mechaniku.
„Susidėjo viskas. Bijojau, kad galiu papult į sovietų kariuomenę dvejiems metams kaip karininkas, nes Žemės ūkio akademijoje įgijau artileristo leitenanto laipsnį. Be to, nuolat gąsdino, kad mane, kaip mechaniką, išsiųs į Černobylio avariją. Jeigu nebūčiau įstojęs į partiją, manęs nebūtų išleidę į Lenino kolūkį, kur alga buvo trigubai didesnė“, – aiškino G.Girštautas.
Vis dėlto tarnybos sovietų kariuomenėje G.Girštautas neišvengė. Tačiau, kaip pats teigė, 1990 metų balandį, Lietuvai jau atkūrus nepriklausomybę, pabėgo iš karinio dalinio Minske.
Priklausė nebesančiai partijai
Tačiau išaiškėjo, kad G.Girštautas melagingai nurodė savo priklausymą kitoms partijoms.
Anketoje šalia komunistų partijos jis nurodo priklausęs tik dviem partijoms: nuo 1996 iki 2021 metų Centro sąjungai, o nuo šių metų – Liberalų sąjūdžiui. Tačiau pirmoji jo paminėta partija veikė tik iki 2003 metų.
Taigi buvo kiek kitaip. 2015 metais G.Girštautas į rinkimus ėjo su Artūro Zuoko liberalais – Lietuvos laisvės sąjunga. 2020-aisiais jis jau buvo „Laisvės ir teisingumo“ partijos narys, kai jos lyderiu buvo Remigijus Žemaitaitis, šalia stovėjo A.Zuokas.
O pernai į savivaldybių rinkimus G.Girštautas ėjo su Žaliųjų partija, bet ši partija buvo sudariusi koaliciją su liberalsąjūdininkais.
G.Girštautas aiškino, kad nurodė tik pirminį Centro sąjungos pavadinimą, nes esą ne pavadinime esmė – jis sekęs paskui vedlį Artūrą Zuoką.
Paskutinis esą tos pačios partijos pavadinimas buvęs „Laisvė ir teisingumas“. Ją palikęs tada, kai joje atsirado Remigijus Žemaitaitis. Tačiau priminus, kad tais pačiais 2020 metais jis buvo R.Žemaitaičio vedamame šios partijos sąraše 116 numeriu, rokiškietis nebesispardė: „Teisingai, teisingai, dar dalyvavau...“
Žaliųjų partijos anketoje nenurodęs, nes į ją nebuvo įstojęs.
Daugiamandatėje apygardoje į Seimą kandidatuoja šie buvę komunistai: 72 metų Panevėžio rajono eksmeras valstietis Povilas Žagunis, partijai priklausęs 1989–1991 metais; 62 metų liberalsąjūdininkas panevėžietis Egidijus Žukauskas, partijai priklausęs 1983–1989 metais; 65 metų „Laisvės ir teisingumo“ narys panevėžietis Rimantas Makrickas, partijai priklausęs 1987–1990 metais; 73 metų rokiškietis eksseimūnas socialdemokratas Vytautas Saulis, partijai priklausęs 1978–1990 metais, ir 68 metų „Nemuno aušros“ kandidatas pasvalietis Stasys Vainauskas, partijai priklausęs 1983–1990 metais.
Prierašas po nuotrauka:
G.Girštautas sugebėjo sužaisti su dabartinėmis partijomis. A.Švelnos nuotr.
