Į parodą važiuoja ir užsakytais autobusais
Nė viena Pasvalio krašto muziejaus paroda nesulaukė tiek daug lankytojų, kiek pastaroji – spalio mėnesį veikianti žinomo šalies menininko Martyno Gaubo skulptūrų ir paveikslų paroda.
Jos pasižiūrėti eina ir pulkais, ir pavieniui, o iš toliau užsakytais autobusais atvažiuoja ir visos ekskursijos.
Pirmiausia lankytojai skuba apžiūrėti „Lietuvaitės“ – ne, ne tautišku kostiumu apsirėdžiusios geltonkasės. „Lietuvaitė“ čia šiuolaikinė – grandiozinio dydžio, keturpėsčia, nuoga, apvalių formų, įdegusi ir netgi tatuiruotėmis pasipuošusi.
Tie, kurie nuo seno yra įsitikinę, kad menas turi būti malonus akiai ir nešokiruojantis, išvydę šią skulptūrą pasipiktina. Ne vienas yra taręs, kad tai – pasityčiojimas iš lietuvių moterų.
Kaip iš Smetonos laikų
Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai iš Panevėžio į Pasvalio krašto muziejų atvažiavo autobusu.
Universitete meno senjorus mokanti Rita Pečiulienė labai gyrė skulptoriaus darbus.
„Jei ne tos tatuiruotės, tai čia būtų lietuvaitė, grįžusi iš Palangos pajūrio. Anuomet parvažiavusių poilsiautojų klausdavo, kiek priaugo svorio, nes pagal padidėjusius kilogramus spręsdavo, ar geros buvo atostogos“, – patikino R.Pečiulienė.
Kita panevėžietė tvirtino, kad autorius labai taikliai pavaizdavo lietuvaitę. „Dauguma moterų tokios ir yra. Kai vakare nusivalo makiažą, išsineria iš talijas suveržusių korsetų, pažvelgusios į veidrodį pamato nukarusį pilvą bei celiulito paveiktas šlaunis“, – lietuves moteris apibūdino senolė iš Panevėžio.
Tokia kaimietė bemokslė
Gal taip sutapo, bet vyrai buvo nusiteikę priešiškai. Jie peikė lietuvaitę vaizduojančią skulptūrą – jiems netiko ir jos dydis, ir neskoningos tatuiruotės, ir vešlios blakstienos.
„Vyrus gąsdina toks moters didumas. Tikros lietuvaitės yra gražios moterys, o ši – vulgari. Tokia kaimietė, atvykusi gyventi į miestą. Matosi, kad jos žemas intelektas, nebaigusi jokių mokslų“, – keli senjorai buvo labai griežti, bet, atrodo, atspėjo kūrėjo užmačią.
Išskirtinio lankytojų dėmesio ir aptarimo sulaukia nuogų Adomo ir Ievos skulptūros. Šiuos du biblinius personažus žmonės yra įpratę matyti kitaip pavaizduotus – labai romantiškai.
Galvą buvo nuridenę
Pasvalio muziejaus darbuotojas Paulius Ramanauskas patvirtino, jog paroda lankytojų gausa tikrai negali skųstis.
„Iš pradžių ir mums, muziejininkams, buvo smalsu, kaip į parodą reaguos lankytojai. Dabar jau supratome, kad buvo verta stengtis įkalbėti skulptorių savo darbus eksponuoti Pasvalyje“, – patikino muziejininkas.
M.Gaubas, anot jo, yra labai užsiėmęs menininkas, tad įkalbinėjimai surengti parodą truko net trejus metus.
Pasak P.Ramanausko, skulptorius specialiai daro taip, kad jo kūrinius žmonės galėtų pačiupinėti, tad stato juos ir viešosiose erdvėse.
Centrinėje Pasvalio aikštėje dabar stovi didžiulė, už žmogų aukštesnė vyro galva „Konteineris“. Tie, kas domisi menu, ją atpažins iš ankstesnių šalyje rengtų parodų.
Įdomu tai, kad ta galva – tai paties autoriaus atvaizdas, tik ji be akinių.
„Šią galvą, pastatytą Vytauto Didžiojo aikštėje, vienas pasvalietis įjunko sukioti. O vaikėzai ją buvo net nuridenę. Po pasiridinėjimo skulptūra buvo apibrozdinta. Išsigandęs skambinau autoriui, kad jo kūrinys apgadintas. Menininkas tik pasijuokė iš tokių mano nuogąstavimų ir pasidžiaugė, kad žmonėms ji taip patinka, jog ne tik ją stuksena, bet ir ridena“, – juokėsi muziejininkas.
Smuikininkas ponas Antanas
M.Gaubo draugystė su Pasvalio muziejininkais užsimezgė prieš kelerius metus, kai skulptoriaus paprašė sukurti interaktyvią smuikininko Antanėlio skulptūrą.
Ji dabar stovi senojo tilto prieigose, šalia bažnyčios, ir yra labai visų mėgstama.
To paties Antanėlio biustas, tik jau pakelta ir šiek tiek atlošta galva, eksponuojamas ir parodoje. Pakeista galvos padėtis personažui suteikė solidumo: vietoj pavargusio smuikininko Antanėlio pozuoja jau visas ponas Antanas.
Žiūrovui reikia šoko
Apžiūrėjęs parodą, žinomas Pasvalio krašto dailininkas Balys Tuskėnas liko patenkintas.
M.Gaubo darbus jis pirmiausia palygino su garsaus Kolumbijos tapytojo bei skulptoriaus Ferdinando Botero kūriniais. Kolumbietis geriausiai žinomas išdidintų ir putlių figūrų dalių vaizdavimu.
Pasvaliečio profesionalaus menininko nuomone, M.Gaubas sugeba prisibelsti į publikos jausmus. Juk kiekvieno menininko siekiamybė yra ta, kad parodų lankytojai diskutuotų apie jo kūrybą. O patikti visiems menininkai tikrai neprivalo, svarbiausia jiems – išlikti savimi.
„Nuobodžiam žiūrovui reikia šoko. Martynas skulptūroms naudoja naują medžiagą, ji nėra brangi, todėl sukuria įspūdingo dydžio kūrinius“, – paaiškino B.Tuskėnas.
Visus „Erovizijos“ kūrinius pardavė aukcione
Prieš keliolika metų ir pats B.Tuskėnas tapė nuogus kūnus. Bet tai buvo momentinė idėja.
Po paveikslų parodos, pavadintos „Erovizija“, jis surengė aukcioną ir visus kūrinius pardavė. Daugiau prie nuogybių tapymo dailininkas negrįžo.
„Mes tą nuogumą matome visur. Socialiniuose tinkluose, tegul ir apsirengę, žmonės tiek apsinuogina, kad iš tiesų be drabužių atrodytų kur kas gražiau. Nors ir užsimetę skudurus, jie atrodo pliki vidumi. Tai, ką mes dabar valgome, mus formuoja ir kitaip atrodančius. Nuogas lietuvaitis vyras būtų kur kas vulgaresnis nei moteris“, – svarstė pašnekovas.
Anot jo, kolega Martynas nebijo būti sarkastiškas ir pasijuokti ne tik iš savęs, bet ir iš supančio pasaulio.
„Aš žaviuosi jo darbais ir požiūriu į pasaulį“, – sakė pasvalietis.
Pasvalietį, kaip ir daugelį muziejaus lankytojų, prajuokino Adomo ir Ievos skulptūrėlės.
„Kiekvienas biblinius personažus įsivaizduojame savaip. Juk niekas nežino, kaip iš tiesų atrodė Ieva bei Adomas. Religine tematika kuriančio grafiko, tapytojo Vaidoto Kvašio darbuose taip pat pakankamai yra sarkastiškai pavaizduoto nuogumo. Galbūt jie tokie ir buvo“, – svarstė B.Tuskėnas.
Olandų vaikams nuogumas yra labai natūralu
Iš Radviliškio kilusio, dabar Birštone gyvenančio M.Gaubo kūriniai, kai neeksponuojami parodose, guli ir lauke. Skulptorius per daug nesuka galvos dėl jų saugumo.
„Noriu, kad mano darbai ne gulėtų, o keliautų. Tai sugalvojau tokią paslaugą – kūrinių nuomą. Ji visai pasitvirtino. Fotografai buvo išsinuomoję „Lietuvaitę“. Paskolinęs buvau ir savo galvos skulptūrą „Konteineris“. Kūriniai privalo
būti arčiau žmonių, o apgadintas skulptūras visuomet galima restauruoti“, – teigė M.Gaubas.
Nemažai parodų užsienyje surengęs menininkas pastebėjo, jog lietuviai yra kur kas santūresni bei labiau save varžantys nei vakariečiai.
„Atmintin įstrigo mano paroda Olandijoje. Ten į darbų pristatymą atvyko vaikų grupės iš darželių. Visiems tas nuogumas buvo nė motais. Ten žmonės į parodas atvyksta iš anksto susipažinę su autorių darbais. Nė vienam nekilo klausimas, kodėl skulptūros nuogos, jiems labiau rūpėjo sužinoti, dėl ko atvežiau būtent šiuos darbus, o ne kitus. Tuo tarpu pas mus tokios parodos yra vos ne su ženklu N-18, skirtos pilnamečiams“, – atviravo menininkas.
Neužgožia vienas kito
Į Pasvalį M.Gaubas atvežė 3 tapybos darbus ir 7 skulptūras. Be daugiausia dėmesio sulaukusių „Lietuvaitės“, „Konteinerio“ bei „Adomo ir Ievos“, parodoje galima apžiūrėti skulptūras „Ups!“, „Pavargęs dviratininkas“, „Pieno paieškos“, „Kolibriai“, „Ponas Antanas“.
Pasak autoriaus, jis specialiai nepristatė daug eksponatų, nes nenorėjo, kad jie užgožtų vienas kitą. Tada lankytojai nesijaus kaip kokiame sandėlyje, o galės kiekvieną jų apžiūrėti bei paliesti.
„Žmonės daug ko nepamato, kai į eksponatus žiūri iš tolo. Mano darbai nėra neliečiamieji“, – tvirtino parodos autorius.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Parodoje dabar eksponuojamas smuikininkas Antanėlis visai kitoks.
2. M.Gaubas sukūrė pasvaliečius džiuginančią Antanėlio skulptūrą.
3. Muziejininkas P.Ramanauskas (nuotraukoje) net trejus metus įkalbinėjo skulptorių M.Gaubą į Pasvalį atvežti šią skulptūrų parodą.
4. Centrinėje Pasvalio aikštėje dabar stovinčią „Galvą“ M.Gaubas kūrė pagal savo portretą, o po to šalia ir papozavo.
5. Žmonės labai nustemba pamatę menininko sukurtus neįprastus biblinius personažus Adomą ir Ievą.
6. ir 7. Prieš trejus metus, rengiantis festivaliui, į Pakruojo dvarą buvo vežamos ir M.Gaubo skulptūros.
V.Savickienės nuotraukos
