Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko vieno autoserviso stebėseną ir nustatė, kad jis dvejus metus deklaravo esąs nuostolingas. Būtent todėl šios įmonės savininkas reguliariai skolino savo įmonei asmenines lėšas – net per 75 tūkst. eurų.

Realybėje nuostolius deklaravusi įmonė iš tiesų dirbo pelningai. Mokesčių inspektoriai šią skolą savininkui pripažino pajamomis. Jai teko sumokėti valstybei 12 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Be to, įmonė dar patikslino pelno mokesčio deklaracijas ir nurodė gavusi 107 tūkstančius eurų pelno vietoj anksčiau nurodytų 43 tūkstančių.

Taip pat įmonė pateikė prašymą įsiregistruoti PVM mokėtoja.

„Automobilių remonto sektoriui mūsų inspekcija skiria daugiau dėmesio. Šiuo metu atliekama

40-ies rizikingų mokesčių mokėtojų veiklos analizė ir visur nustatyta pažeidimų. Apskaitoje registruojami ne visi sandoriai, tad abi sandorio pusės sudaro prielaidas pajamoms bei išlaidoms slėpti. Įmonių savininkai iš veiklos vykdymo deklaruoja mažesnes pajamas nei darbo užmokestis mokamas samdomiems darbuotojams“, – sakė automobilių remonto sektoriaus priežiūros projektui vadovaujanti Panevėžio inspekcijos darbuotoja Sandra Mociškienė.

Ypač nerimą kelia tai, kad kvalifikuotiems automobilių remonto meistrams išmokamas minimalus darbo užmokestis. Kažin, ar papildomai nemokama juodais pinigais? Juk „šešėlyje“ dirbantys remontininkai kenkia ir skaidriai dirbantiems bei sąžiningai konkuruojantiems to paties sektoriaus verslininkams.

Mokesčių administratorius pažymi, kad stebėsena yra švelnioji kontrolės priemonė, kurios metu stebima įmonė ar gyventojas gali savo klaidas ištaisyti, nebus baudžiami.

Tačiau jei stebimas mokesčių mokėtojas neatsižvelgia į VMI surinktą informaciją bei pastabas, tuomet įmonės atžvilgiu gali būti taikomi griežti kontrolės veiksmai – mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas.

„Jau esame atrinkę rizikingus mokesčių mokėtojus, apie 2,5 tūkst. gyventojų, kurie artimiausiu metu gaus VMI laiškus. Juose įvardijome rizikas, kurias stebime gyventojo veikloje, pvz., pajamos mažesnės nei minimali alga, deklaruoja visiškai negaunantys pelno arba dirbantys nuostolingai, metinis pelnas mažesnis nei 10 tūkst. eurų ir kita.

S.Mociškienė ir kaip teigiamą pavyzdį pateikia mažąją bendriją, kurios savininkas stebėsenos metu suskubo deklaruoti 32,3 tūkst. eurų išmokų iš bendrijos ir sumokėjo 5,5 tūkst. eurų mokesčių.