Lyg krauju apipiltos
Pasvalio krašto muziejus kviečia sustoti ir prisiminti Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną dar kartą žvelgiant į sostinėje gyvenančio krinčiniečio Kęstučio Svėrio fotografijas.
Jos eksponuojamos stenduose prie įėjimo į muziejų ir atrodo lyg krauju apipiltos – apšviestos ryškiai raudona šviesa. Ypač įspūdingai jos atrodo tamsoje.
Muziejaus direktorė Vitutė Povilionienė paaiškino, kad tai jų dailininko Pauliaus Ramanausko sumanymas.
„Šis sprendimas yra priminimas, kad lemtingą Sausio 13-ąją buvo ne tik vienybės, susitelkimo džiaugsmo, bet kad laisvė pareikalavo ir gynėjų aukų“, – paaiškino pašnekovė.
Muziejus turi įsigijęs 59 K.Svėrio nuotraukas iš Sausio 13-osios įvykių. Jose matyti ir pasvaliečių, ir jo paties žmona Audronė Svėrienė. Ji užfiksuota po žuvusiųjų laidotuvių, kai degė žvakelę prie stogastulpio Loretai Asanavičiūtei.
Šalia – tuomet vos 3 metų dukra Monika dryžuotu šalikėliu. Ji – ir nuotraukoje prie barikadų, išmargintų įvairiausiais užrašais.
Aiktelėjo pamatęs mašiną
„Dukra pamena ir kaip mes lakstydavome po roko maršus, ir laužus, vadinamąjį „bananų balių“ kaip tik per jos gimtadienį, ir barikadas, Baltijos kelią“, – kalbėjo K.Svėrys.
Paklaustas, kaip nebijodavo imti kartu mažo vaiko, pašnekovas sakė, kad mitingai baigdavosi taikiai, tai ir didelės grėsmės nenujautė. Tik jau suvažiavus sovietų tankams, jis šeimą išsiuntė namo.
Be to, ir jaunystė nešė ant laisvės ir nujaučiamų permainų sparnų.
K.Svėrys šypsojosi, kad žmonės, matydami jo nuotraukas parodose, džiaugiasi save atpažinę. Pavyzdžiui, vienoje iš jų – fotografo užfiksuota „Pasvalio duonos“ mašina, kai kraštiečiai atvežė ką tik iškeptos duonos ir ją dalijo mitingo dalyviams.
O kaip nustebo šią mašiną po 30 metų išvydęs jos vairuotojas!
„Taigi aš ją vairavau...“ – iš netikėtumo aiktelėjo vyras.
Stalčiai pilni nuotraukų
K.Svėriui dabar gaila tiktai to, kad ne viską spėjo užfiksuoti. Bet juk ir technika nebuvo tobula – akys vienaip matė, bet nuotraukose ne viską buvo galima perteikti, tiksliai atspindėti.
„Atsidarai stalčius, o jie pilni senų nuotraukų. Tai, kas jose liko, – istorija. Laužai prie Seimo, adrenalinas, žmonių geranoriškumas. Prisimenu detales, tarsi vakar viskas būtų vykę“, – sakė krinčinietis.
Kai kurių žmonių net nebėra gyvų, bet tos audringos dienos, užfiksuotos nuotraukose, lieka knygose, muziejų fonduose.
Latviai atpažino tautietę
Dar Pasvalio muziejininkai turi K.Svėrio nuotraukų apie Sąjūdį ir Baltijos kelio akimirkų.
Tarp pastarųjų yra ypatingas kadras, kai rankomis susikimba latvė ir lietuvė. Abi – tautiniais drabužiais.
Vėliau fotografas susirado lietuvę. Paaiškėjo, kad tai biržietė, tuomet studentė, parvykusi paviešėti pas tėvus.
O latviai, atvykę į parodą, irgi atpažino tautietę, užfiksuotą K.Svėrio nuotraukoje.
