Kasmet aplankydavo tėviškę
Pačiame Pasvalio rajono pakraštyje esančio atokaus, su Pakruojo rajonu besiribojančio Norgėlų kaimo žmonės didžiuojasi, kad būtent jų krašte, Žvirgždžiūnų vienkiemyje, gimė drąsi, net mirties nuosprendžio neišsigandusi bei tremties siaubą išgyvenusi A.Kanoverskytė-Sučylienė.
Nors šviesaus atminimo moteris iš gimtinės išvyko dar jaunystėje, tačiau iki pat garbios senatvės nepamiršo savo tėviškės.
Norgėlų kaimo bibliotekininkė Alma Katkevičienė pasakojo, kad poetę, eseistę, poezijos terapeutę, memuarų autorę kone prieš 20 metų atvykti į Norgėlus ir susitikti su kraštiečiais pakvietė tautodailininkas Aloyzas Urbšys. Nors A.Kanoverskytė-Sučylienė su dukra Jūrate gyveno Klaipėdoje, tačiau neatsisakė susitikti su gimtosios žemės žmonėmis.
Žvirgždžiūnų vienkiemyje nebeliko nė vienos sodybos. Rašytojos tėvų sodybą mena tik du ošiantys seni ąžuolai. Tremtinės tėvas amžinojo poilsio atgulęs jau nebeveikiančiose kaimo kapinaitėse.
Baisius išgyvenimus suguldė į knygą
Moteris į Norgėlus tada atvyko ne tuščiomis. Iš savo bibliotekos ji atgabeno kone pusantro tūkstančio knygų, atvežė lentynų joms sudėti bei savo rašomąjį stalą. Padovanojo ir pačios išleistas šešias knygas.
Bibliotekoje po to buvo įrengtas rašytojos atminimo kambarys, o Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje yra saugomas jos rankraščių fondas.
„Rašytoja su dukra Jūrate į Norgėlus atvykdavo kiekvieną vasarą. Galbūt įsimintiniausias susitikimas buvo, kai šventėme A.Kanoverskytės-Sučylienės, kaimo žmonių gražiai Nastute vadintos, 90-ąjį jubiliejų. Tąkart autorė pristatė atsiminimų knygą „Pilnas ilgesio gyvenimas“. Ši knyga suvirpino kone kiekvieno norgėliškio širdį. Tai užrašai orios, stiprios moters, atlaikiusios kančias, pažeminimą ir net pasmerkimą myriop“, – pasakojo Norgėlų kaimo bibliotekininkė.
Paskutinę knygą – kūrybos rinktinę – autorė išleido jau perkopusi devintąją dešimtį.
Todėl dabar taip ir yra – kai šalia Norgėlų esančio Pamažupių kaimo gyventojai, kaip jau rašėme, leipsta iš juoko skaitydami rašytojo Vytauto Misevičiaus į knygą suguldytas jų nūdienos istorijas, norgėliečiai braukia ašaras skaitydami kraštietės tremtinės A.Kanoverskytės-Sučylienės atsiminimus.
Senelis buvo ypatingas
Klaipėdoje gyvenanti rašytojos duktė Jūratė Sučylaitė sakė, kad mama namuose nelabai noriai prisimindavo kalinimo bei tremties išgyvenimus. O į knygą suguldydama prisiminimus, ji tarsi nuo širdies nubraukė gulėjusį skaudulį.
„Talentą rašyti mes su mama turbūt paveldėjome iš senelio, nors man jo neteko matyti. Mama pasakojo, kad jis nebuvo baigęs mokslų, tačiau garsėjo iškalba, buvo žymiausias apylinkių pasakorius. Senelis rašė pjeses, pats statė spektaklius ir vaidino klojimo teatre. Buvo net išvažiavęs į Ameriką laimės ieškoti, tačiau gimtinės ilgesys nugalėjo ir grįžo į Lietuvą. Močiutė, kaip ir mano teta Birutė, buvo linkusios prie rankdarbių. Kūrė nuostabias gėlių kompozicijas, gražiai piešė“, – pasakojo J.Sučylaitė.
Ji – gydytoja psichoterapeutė, edukologijos mokslų daktarė, poezijos terapeutė, Lietuvos biblioterapijos asociacijos prezidentė, taip pat yra kelių knygų autorė.
Ilgėjosi kaimo vienkiemio
J.Sučylaitė sakė, kad jos abi su motina ilgesį jautė būtent Žvirgždžiūnų kaimui, kuriame prabėgo nerūpestinga vaikystė.
„Mama prisistatydavo esanti žvirgždžiūniškė. Tik gaila, kad senieji gyventojai persikėlė į Norgėlus ir vienkiemis visiškai ištuštėjo, jau žymimas kaip išnykęs kaimas. Mums liko tik prisiminimai“, – tvirtino J.Sučylaitė.
Kultūros veiklų koordinatorė ir organizatorė Rima Navadonskienė, organizavusi visus susitikimus su viešniomis, stebėjosi jų nuoširdumu bei paprastumu.
„Kadangi rašytojos jubiliejus paminėti Norgėluose jau buvo tapusi tradicija, tad stengsimės to ir toliau nepamiršti. Nedaug turime garsių žmonių, kilusių iš Norgėlų, todėl kiekvieno jų atminimą stengiamės išsaugoti kaip beįmanydami.
A.Kanoverskytės-Sučylienės likimas buvo ypatingas, kone tragiškas, tačiau ji gyvenimo nekeikė, visuomet buvo geros nuotaikos“, – susitikimus su tremtine rašytoja prisiminė R.Navadonskienė.
Po motinos mirties tradiciją kiekvieną vasarą aplankyti Žvirgždžiūnus tęsia J.Sučylaitė. Ji Pasvalio rajone lankėsi praėjusiais metais, ketina atvykti ir šią vasarą.
Dvidešimtmetei gyventi buvo likusios trys paros
Pasak kultūros darbuotojos R.Navadonskienės, nebelikę Norgėluose žmonių, kurie prisimintų A.Kanoverskytę-Sučylienę ir jos jaunatvišką naivumą, užtraukusį sovietinės valdžios nemalonę. Todėl į susitikimus susirinkę žmonės su didžiausiu susijaudinimu klausydavosi kraštietės pasakojimų, kaip Linkuvos gimnaziją baigusi mergina išvyko studijuoti humanitarinių mokslų į Vilnių. Iš to džiaugsmo, kad ji, kaimo mergaitė, vaikšto sostinės gatvėmis, parašė laišką Klovainių klebonui. Jame studentė aprašė Vilniaus vaizdus ir konstatavo liūdną faktą, kad „Gedimino kalne supasi vėliava, gaila, ne Trispalvė tik“. Pastarasis sakinys jai užnėrė kilpą ant kaklo – mergina pateko į KGB akiratį.
Vienas įvykis tardymo patalpoje buvo jai lemtingas.
Tąkart merginą tardant kažkas nužudė patį tardytoją – KGB karininką. Tą akimirką mergina patyrė nervinį sukrėtimą ir nieko neatminė, kaip visa tai įvyko. O karininkai norėjo būtent iš jos, liudininkės, išpešti, kas šovė. Mergina negalėjo nieko paaiškinti, nieko atsakyti. Tuomet įsiutę raudonieji jai paskelbė mirties nuosprendį ir laiką, per kurį turi būti įvykdytas tas nuosprendis.
Kai ji išgirdo, kad gyventi yra belikę vos 72 valandos, jai tebuvo 21 metai.
Vėliau ji savo knygoje rašė, kad su lemtimi tomis valandomis susitaikė – pasirengė oriai sutikti savo lemtį.
Laukė lagerių baisumai
Tačiau bolševikai persigalvojo: sušaudymo nuosprendį pakeitė 20 metų katorga.
Tada lietuvei teko iškęsti Norilsko, Mordovijos lagerių baisumus.
Grįžusi iš tremties 1956-aisiais A.Kanoverskytė-Sučylienė apsigyveno Panevėžyje. Vėliau su dukterimi ji išvyko į Kauną, o gyvenimo saulėlydį pasitiko Klaipėdoje. 2020 metų sausį, kuomet buvo minimos Sausio 13-osios metinės, ji amžinojo poilsio atgulė Panevėžio kapinėse.
Filmą apie Norgėlų kaimą žiūrėkite rubrikoje „Vaizdo reportažai“.
Prierašai po nuotraukomis:
1. R.Navadonskienė stengiasi išsaugoti visų Norgėluose gimusių žymių žmonių atminimą.
2. Norgėlų kaimo bibliotekoje įrengtas rašytojos tremtinės A.Kanoverskytės-Sučylienės atminimo kambarys.
3. A.Katkevičienė sakė, jog kraštietė rašytoja A.Kanoverskytė-Sučylienė Norgėlų bibliotekai padovanojo apie pusantro tūkstančio knygų. A.Švelnos nuotr.
4. A.Kanoverskytė-Sučylienė su dukra Jūrate į Norgėlus atvykdavo kiekvieną vasarą.
5. Prezidentas V.Adamkus tremtinę rašytoją A.Kanoverskytę-Sučylienę apdovanojo Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Nuotr. iš bibliotekos archyvo
