VIRGINIJA
Mes, vyresnio amžiaus žmonės, įpratę sveikintis su pažįstamais, o jaunimas dabar dažnai to jau nebemoka pasakyti.
Mano anūkai su kaimynais visada pasisveikina, o ar išėję sveikinasi su draugais, neklausiau.
Galbūt tėvai savo vaikus turėtų nuolat mokyti mandagumo, nes mokyklose kažin ar to mokoma.
ROMAS
Man įgimta pasakyti žmogui „ačiū“ ar „labas“. Mane tėvai išauklėjo pasisveikinti su žmogumi, palinkėti jam sveikatos ir gerovės.
Labai dažnai bėgioju miške ar į Berčiūnus, trasoje sutikęs nepažįstamą žmogų visada jam pasakau „labas“. Kai kurie net išsigąsdavo ir nieko neatsakydavo. Bet pamokėlės savo rezultatą davė – praeiviai pasidarė mandagesni ir jau iš tolo su manimi sveikinasi.
Nuo tėvų priklauso, ar vaikas mokės pasisveikinti ir padėkoti. Dabar visai kitas gyvenimo ritmas, kai kas pamiršo mandagumą, visi turi telefonus, žiūri, kas vyksta ne mūsų šalyje, o svetur, traukia į Afrikos pusę.
Kartą išėjęs pabėgioti mačiau, kaip maža mergaitė tampė savo mamos sijoną rodydama į paukščiukus, o mamytė net nekreipdama dėmesio žaidė savo telefonu. Priėjęs pasakiau jai: „Duok Dieve jums sulaukti gilios senatvės, kai labai norėsi pakalbėti su savo dukra, o ji žais telefonu.“
VIOLETA
Esu tos kartos žmogus, kuri laikosi mandagumo taisyklių ir sveikinasi ne tik su kaimynais ar draugais, bet ir apsilankę įstaigoje.
Dabartiniam jaunimui galbūt kartais trūksta tolerancijos, o internetas ir visa medija mandagumo turbūt nemoko. Be to, nebėra tokio kontakto ir bendravimo su tėvais, todėl ir mandagumo jaunimas turi tik tiek, kiek išmoksta iš gyvenimo.
MYKOLAS
Kai aš pasisveikinu su žmogumi, tai ir jis man atsako. Taigi viskas gerai. Pradėkime nuo savęs.
Jeigu tu žmogui pasakysi „labas“ arba „ačiū“, jis taip pasielgs ir su tavimi.
Neturiu atsakymo, kodėl kai kurie žmonės nežino, kad nuėjus į kokią įstaigą ar sutikus kaimyną reikia pasisveikinti.
AUDRONĖ
Mano anūkės nuo mažumės kiekviename žingsnyje kartoja mandagumo žodelius. Šia prasme auklėdama buvau labai griežta, taip pat mano anūkus auklėja ir mano vaikai. Jeigu jų namuose anūkė nepasakys žodelio „prašau“, niekas jai nepadarys arbatos.
Taigi mano šeimoje vaikai taip auklėjami, o kaip kitose – nežinau.
Kitų vaikai pamiršo mandagumą galbūt todėl, kad jų niekas nemokė? Mokyti mandagumo vaikus reikia nuo mažų dienų, nes paauglių jau nebeišmokysi.
NIJOLĖ
Man labai patinka žodis „ačiū“, sveikinuosi ir su namo, ir su sodo kaimynais. Laukdama autobuso mėgstu pakalbinti žmones, ypač jaunimą. Reikia tik pagirti vaikus, kaip gražiai jie atrodo, kokie gražūs jų drabužiai, ir jie visada už tai padėkoja.
Kai kurie vaikai nebūna visada mandagūs, autobuse skriaudžia mažesnius, bet sudrausminti tuojau pat nurimsta. Visokio jaunimo buvo visais laikais, sakyčiau, anksčiau buvo bjauresni.
DOVILĖ
Žinoma, visada sveikinuosi darbe su kolegomis, taip pat su visais draugais ir pažįstamais. Savo vaikus irgi mokau mandagumo, tik jiems kartais pritrūksta drąsos tai parodyti, bet su kaimynais visada pasisveikina.
Esu pedagogė ir matau, kad vaikams trūksta mandagumo. To vaikus reikia pradėti mokyti nuo darželio, paskui mokykloje.
Svarbus ir tėvų vaidmuo, nes jeigu vaikas namie nemato tokio pavyzdžio, dažniausiai jis ir nevartoja mandagumo žodelių.
Prierašai po nuotraukomis:
ROMAS.
VIOLETA.
MYKOLAS.
AUDRONĖ.
NIJOLĖ.
A.Švelnos nuotraukos
DOVILĖ.
