LAIMUTĖ, buvusi anykštėnė

Turime tokią šeimos tradiciją – kasmet per Žolinę su artimaisiais ką nors aplankome. Lietuva be galo graži ir turi kuo pasigirti. Man didelį įspūdį padarė palei Nemuną esančios pilys – Panemunės, Raudonės ir kitos. Važiuojant šiuo keliu atsiveria nepaprastas grožis.

Esame aplankę Pasvalio ir Kėdainių kraštuose esančius dvarus, taip pat ir Rundalės pilį Latvijoje. Neseniai dukra atsiuntė Anykščių rajone esančio Burbiškio dvaro nuotraukas. Nors pati kilusi iš šio krašto, bet ten keliai nenuvedė, tad reikės kada nors nuvažiuoti, tie vaizdai be galo gražūs.

Man patinka viskas, kas atspindi senovę. Nemažą įspūdį padarė Ilzerbergo dvaras Rokiškio rajone. Viskas ten nuostabu – ir aplinka, ir pastatai.

Teko lankytis Švedijoje, ten architektūra irgi įspūdinga. Tačiau karų labiau išvengusiems švedams pasisekė, nes ten niekas nebuvo sugriauta taip, kaip pas mus, ir nereikėjo jiems daug ko atstatyti, todėl ten viskas alsuoja autentika, didybe.

Šiemet per Žolinę vėl planuojame kažkur važiuoti, bet artimieji nesako, bus siurprizas.

KOTRYNA, panevėžietė

Su tėvais aplankėme dvarą Žemaitijoje, tačiau net neprisimenu kokį. Apėjome aplinkui, į vidų neužsukome. Dar Palangoje aplankiau Tiškevičių dvarą.

Dvarai mane ne itin domina, labiau kelia nuobodulį. Pastatų architektūra daugmaž visur vienoda, tik gėlynų visur yra.

JUOZAS, panevėžietis

Šią vasarą dar niekur nebuvome išvykę, bet ketiname. Pernai lankėmės Pakruojo dvare.

Tada vyko tulpių žydėjimo šventė, tai didelį įspūdį padarė graži aplinka.

Teko aplankyti kelis dvarus ir pilis Latvijoje. Buvome užsukę ir į garsiuosius Rundalės rūmus.

Žinoma, šių rūmų nėra ko lyginti su mūsiškiu Pakruojo dvaru.

MARIJA, panevėžietė

Teko lankytis ne viename Lietuvos dvare. Buvome ir Ukmergės rajone esančiame Siesikų dvare, didelį įspūdį padarė Žemaitijoje esantis vienas dvaras, bet gaila, kad jo pavadinimo neprisimenu. Ten labai gražiai sutvarkyta teritorija.

Prieš važiuojant stengiuosi susipažinti su dvaro istorija, bet ne visada spėju tai padaryti. Tada belieka perskaityti vietoje pateiktą glaustą informaciją. Man širdžiai mielesni tie pastatai, kurie atkurti pagal senovišką stilių, o ne perstatyti, pridurti, su visokiomis naujovėmis.

RIMA, panevėžietė

Ypatingos svajonės aplankyti konkretų dvarą neturiu, bet neseniai lankiausi Pakruojo dvare. Labai didelį įspūdį padarė. Ten tokie gėlynai, net akys raibsta! Nesitikėjau, kad toks grožis. Ten ne šiaip sau gėlynai, o teminiai – sukurti pagal lietuviškas legendas, net ir Pinčiukas yra. Taip pat įvairūs architektūros elementai iš gėlių atkurti. Reikia kelių valandų, kad viską apžiūrėtum.

Esame aplankę Biržų pilį, Taujėnų dvarą Ukmergės rajone, Tyzenhauzų rūmus Rokiškyje, pilis palei Nemuną.

Domiuosi dvarų kultūra, stengiuosi nepraleisti televizijos laidų apie juos. Juk tai mūsų istorija, praeitis. Dažniausiai prieš važiuodami pasidomime konkretaus dvaro istorija.

Tiškevičių dvare Palangoje net sutikome „dvarininkus“. Vaikščiojo kelios poros po parką, viena net stūmė senovinį vaikišką vežimėlį, tik nepamatėme, ar kūdikis buvo tikras.

ROMAS, kėdainietis

Jau tapau pensininku, tai planuoju su anūkais aplankyti kuo daugiau dvarų savoje šalyje. Pakruojo dvaras garsus ne savo pastatais, o čia vykstančiais renginiais.

Domiuosi tiek dvarų istorija, tiek aplinka, tiek jų statytojais ir gyventojais dvarininkais, skaitau apie tai internete. Gaila, kad Kėdainių krašte daug dvarų stovi apleistų, nesutvarkytų. Skauda širdį matant juos apirusius.

Kryptis – sostinė ir Panemunė

D.Tankūnaitė visada gali patarti, kokius dvarus verčiausia pamatyti. Nuotr. iš asmeninio albumo

Daiva TANKŪNAITĖ, turizmo specialistė, ekskursijų vadovė

Kad man dvaras būtų patrauklus, jis turi turėti autentikos, kultūriškai vertingą ekspoziciją, kad ir išlikusio porceliano, sidabro, paveikslų. Svarbu ir šalies istorijoje jų savininkų paliktas ryškus pėdsakas.

Kasmet išsirenku dvarus favoritus. Šiemet man ryškiausi du su dvarų kultūra susiję objektai: Sapiegų rūmai Vilniuje ir Žemosios Panemunės dvaras Šakių rajone.

Sapiegų rūmai reikšmingi istoriniu svoriu ir išlikusia autentika. Žemosios Panemunės dvaras labiau griuvėsiai, pagrindinės sodybos nebėra, tik parkas, jame rengiami aukšto lygio koncertai.

Verta aplankyti Pleteriams priklausiusį Antazavės dvarą Zarasų rajone. Jis susijęs su 1831 metų sukilimo karinių pajėgų kapitone, grafaite Emilija Pliateryte, vadinama lietuviškąja Žana d‘Ark.

Pats dvaras kolekcijų neturi, bet ten vyksta profesionalios menotyrininkės kuruojamos menų parodos bei kameriniai koncertai. Jie jau tampa legenda, žmonės išperka bilietus nė nežinodami, kas koncertuos, nes visi pasirodymai būna itin aukšto lygio.

Žeimių dvaras Jonavos rajone – vėlyvojo klasicizmo architektūros paminklas.

Jį iš senelio paveldėjo restauratorius Domas Noreika, vienas iš Sapiegų rūmų restauratorių. Pats pasakojo, kad kai po pagalve rado pakištą dvaro raktą, neturėjo kito pasirinkimo, kaip tapti restauratoriumi.

Dabar sočiai tokių dvarų, kurie neturi nieko bendro su dvaru. Susilaikysiu nuo įvertinimo, kaip kai kurie „prikelti“, yra tokių, į kuriuos jokiomis aplinkybėmis nevežčiau ekskursijų.

Žemosios Panemunės dvaras keliautojus vilioja ir savo senu parku. Ernesto Janulčiko nuotr.

Sapiegų rūmai Vilniuje neseniai atvėrė duris lankytojams. WeloveLithuania.com nuotr.

Prierašai po nuoraukomis:

1. KOTRYNA, panevėžietė

2. JUOZAS, panevėžietis

3. MARIJA, panevėžietė

4. RIMA, panevėžietė

5. ROMAS, kėdainietis

A.Švelnos nuotraukos