Pasiūlė skubiai imti paskolą
Biržų Širvėnos ežero, arba Astravo, užtvankos būklė yra avarinė, neaišku, kada vanduo parodys savo galią. Jei užtvanka sulūžtų, neliktų ežero, vanduo nuplautų viską, kas pasipainiotų kelyje – tiltus, pralaidas, Suostų, Germaniškio, Nemunėlio Radviliškio gyvenvietes, sodybas prie Apaščios upės, medžius, kelius, pasiektų Latviją. Neliktų paukščių, augmenijos, o biržiečiai kęstų smarvę.
Scenarijus siaubingas, bet vilties nesuteikia ir aukštos institucijos.
„Panevėžio kraštas“ apie tai jau rašė prieš porą metų, bet reikalai iš vietos iki šiol nepajudėjo. Per pastarąjį Biržų rajono tarybos posėdį „Biržų atgimimo“ atstovas Kęstutis Isakas šia tema perskaitė pranešimą.
Politikas teigė, kad ir specialistai pripažino – kelerių metų susirašinėjimas su Aplinkos ministerija nedavė jokių rezultatų. Užtvanka priklauso savivaldybei, tad ji pati ir turi ja pasirūpinti.
Remontas atsieitų apie 800 tūkst. eurų, yra parengtas techninis projektas.
K.Isakas tikino, kad vilkinimas tvarkyti užtvanką tik artina didžiulę bėdą, todėl administracijai pasiūlė kuo greičiau taryboje svarstyti paskolos ėmimo Astravo užtvankos remontui klausimą.
Meras Kęstutis Knizikevičius pažadėjo į tai atsakyti raštu.
Tikisi palankumo iš savųjų?
Praėjus beveik mėnesiui, savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė korespondentei sakė, kad atsakymas opozicijai bus neigiamas – paskolos neims. Tam nesą galimybių.
„Mes puikiai žinome situaciją, žinome, kad užtvanka kritinės būklės. Bet tai nėra taip paprasta, o į skolas įklimpti lengva“, – aiškino valdininkė.
Ji tęsė, kad jau kreipėsi į visas įmanomas instancijas dėl užtvankos ir kreipsis vėl – dabar į jau naują Vyriausybę ir naujus ministerijų vadovus.
„Prašysime jų užtarimo ir pagalbos. Tai strateginės reikšmės objektas, žiūrime rimtai, bet savivaldybės biudžetas ribotas“, – aiškino J.Bagamolovienė.
Kada galėtų sulaukti naujos valdžios atsakymo, ji prisipažino neįsivaizduojanti.
Nors valdininkė nepasakė, bet Biržų valdžia tikriausiai tikisi daugiau pagalbos iš naujos šalies valdžios, nes abi šias valdžias jungia priklausymas vienai ir tai pačiai partijai – socialdemokratų partijai.
Dirbtinis, bet istorinis
Kaip jau rašėme, biržiečių baimė dar labiau išaugo, kai Panevėžyje prieš dvejus metus per valdininkų aplaidumą lūžo vadinamųjų „Ekrano“ marių užtvanka ir vanduo nevaldomai plūstelėjo į Nevėžį, apsėmė dalį Skaistakalnio parko, palei upę nutiestus naujus pėsčiųjų ir dviratininkų takus. Tada avarija ant kojų sukėlė visą miestą. Buvo paskelbta ekstremalioji situacija.
Biržams užtvanka yra dargi gal net svarbiau nei Panevėžiui. Teo-riškai Panevėžyje sovietmečiu suformuotų specialiai dėl „Ekrano“ gamyklos marių galėtų ir nelikti.
O Biržai neįsivaizduojami be ežero. Taip, Širvėnos ežeras netikras, dirbtinis. Bet jau tada tuometė Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė pabrėžė, kad jis yra seniausias šalyje – XVI amžiuje suformuotas dirbtinis telkinys, turintis istorinę vertę. Jis – Biržų regioninio parko Širvėnos kraštovaizdžio dalis, kultūros paveldo objektas.
Biržiečiams svarbu išsaugoti ir senąjį tiltą-užtvanką su potvynių pralaida, nes tai – respublikinės reikšmės paminklas, yra dalis turistų mėgstamo ir dažnai lankomo Astravo dvaro architektūrinio paminklo.
Galėtų finansuoti tik ežero vandens išleidimą
Po tos nelaimės „Panevėžio krašto“ korespondentams domintis Astravo užtvankos būkle, I.Varzienė, savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Sandra Balčiūnienė ir šio skyriaus darbuotojas, melioracijos inžinierius Rimantas Šikšnys atsinešė pluoštą dokumentų – įrodymą, kada ir kur jie kreipėsi mušdami pavojaus varpais.
Bet atsakymai nuvylė – Žemės ūkio ministerija rašė, kad ji negali svarstyti galimybės skirti pinigų užtvankai tvarkyti, nes užtvanka neįtraukta į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą. Tokių statinių priežiūra – savivaldybių reikalas.
Aplinkos ministerija atsakė, kad ji neskiria finansavimo užtvankų remontui, nes rekonstrukcijos darbai nesusiję su vandens telkinių būklės gerinimu. Ir dar pridėjo, kad išsiųstas kvietimas savivaldybėms teikti paraiškas užtvankų šalinimo finansavimui iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Tai reiškia siūlymą užtvanką išardyti, vandenį išleisti. Žodžiu, finansiškai paremtų tik ežero sunaikinimo reikalą.
Aplinkosaugininkai iš tiesų palaiko dirbtinių telkinių naikinimą, nes siekia atkurti natūraliai susiformavusią gamtą. Betgi Biržams tai netinka.
Prierašai po nuotraukomis:
1. K.Isakas sakė, kad pavojinga vilkinti užtvankos remontą.
2. Senasis tiltas-užtvanka su potvynių pralaida yra Astravo dvaro architektūrinio paminklo dalis ir pritraukia daug turistų.
3. Biržiečiai bijo, kad ežero vanduo nepralaužtų užtvankos ir nepridarytų didelių bėdų.
4. Širvėnos ežeras dirbtinis, bet Biržai be jo – neįsivaizduojami.
A.Švelnos nuotraukos
5. J.Bagamolovienė tikisi sulaukti supratimo ir pagalbos iš naujos valdžios. birzai.lt nuotr.
A.Švelnos nuotraukos
