Mirtų vainikas – atlaidams
Buivėnų kaimas visai šalia Palėvenės, Kupiškio rajone, Lėvens dešiniajame krante, garsėja gamtos paminklu pripažintu ąžuolu, pasipriešinimo sovietams kryžiais, dolomitų klodais ir Milžinų kapais vadinamais senkapiais.
Palėvenė su Šv. Domininko bažnyčia ir dominikonų vienuolynu visai čia pat. Kaip tik artėjo Domininko atlaidai su barokinės muzikos koncertu, tad visai nenustebome Buivėnuose sutikę vainiką pinančias keturias moteris.
Aldona Masilionienė, Roma Vanagaitė ir Regina Jarmalienė iš mirtų komponavo nedidukes puokšteles, gražiai žirklėmis nukarpė kotelius, o Aldona Ramanauskienė šiuos augalus tvirtu siūlu pynė į vainiką. 6 metrų ilgio vainikas vėliau papuošė Domininko paveikslą bažnyčioje.
Sudžiūvusios mirtos gražiai atrodys dar bent porą mėnesių.
Moterys prisiminė, kad yra pynusios net dvylika vainikų. Tuomet bažnyčią puošė nuo altoriaus iki durų, bet šįkart nenorėjo užgožti pačios barokinės bažnyčios.
Dar yra pynusios didžiulį kilimą – iš augalų, žolių, lapų, uogų.
Tvoroje įstrigo lapė
A.Masilionienė gimusi ir augusi Buivėnų kaime, jame gyveno iki jaunystės. Kadaise jame buvo 40 vienkiemių. Kai melioracija iškėlė, moteris labai gailėjo gimtųjų vietų – takų, kalvos, gėlių, riešutų.
Bent jau kaimo ąžuolas išliko.
Skaičiuojama, kad jam net per 700 metų, jis yra 26,7 m aukščio, 2,2 metro skersmens, 7 metrų apimties.
A.Ramanauskienė prisiminė, kaip dviračiais atvažiuodavo su jos gatvėje gyvenusiomis mergaitėmis ir šį ąžuolą apglėbdavo.
Dabar ąžuolas, palyginti su anais laikais, liūdnokas, aplūžinėjusiomis šakomis, bet gyvastį vis dar išlaikantis.
Pynėjos sakė, kad jis pritraukia smalsuolius. Kartą po mišių bažnyčioje vyriškis A.Ramanauskienei pasakė, kad atvyko iš Mažeikių ir norėjo pamatyti Buivėnų ąžuolą.
Jį surado pagal žemėlapį, bet tuomet laukė nemalonus netikėtumas – medį juosiančioje tvoroje įstrigusi negyva lapė.
Išaušta rytas – kryžius stovi
A.Ramanauskienė kalbėjo, kad visos šalies istorijai svarbūs kaimo kryžiai – 1941 metais Buivėnų gyventojai pirmieji pastatė pasipriešinimo sovietams kryžių. Pirmasis medinis greitai supuvo, žmonės pastatė antrą. Bet laikas ir jį suniokojo.
Neseniai atstatė trečiąkart, tik šįkart – jau akmeninį.
Kunigas Antanas Valantinas anais laikais suorganizavo žmones statyti tokius kryžius. Iš viso pastatė 20 pasipriešinimo sovietams simbolių.
„Sovietų pakalikai nugriauna kryžių, o žmonės jau rengiasi kitą statyti. Naktį paslapčia pastato, išaušta rytas – kryžius stovi“, – pasakojo moteris.
Per Kryžiaus išaukštinimo šventę moterys aplanko išlikusius kryžius, padeda gėlių. Tai nesudėtinga, nes jos – ratuotos. Tik šįkart vainiko pinti R.Vanagaitė atvažiavo su dviračiu, o kitos trys pynėjos, kaip visada, atriedėjo motoroleriais.
Tėvą mena juodame debesyje
Kaimas nutįsęs abipus keliuko, bet vienų šeimininkų namuose nerandame, kitos sodybos galbūt net negyvenamos. Į vienus namus kelią pastoja užtvaras – iškalbingas nurodymas, kad svečiai nepageidaujami.
Iš senbuvių aptinkame tik Rimą Bubilienę. Moteris kaip tik iš pušynėlio grįžta nešina krepšiu su grybais. Jos tėvas buvo kalvis, todėl jį prisimena paskendusį juodų dūmų debesyje.
Moteris prisipažino, kad jai, mergaitei, kalviški darbai nelabai rūpėjo. Ne itin džiaugdavosi ir motina, nes jai teko laikyti visus keturis namų kampus.
Šalia namų nuolat būdavo nemažas subruzdimas: ne tik vietiniai suvažiuodavo su arkliais, bet ir čigonai.
„Prisimenu, kokios stiprios buvo tėvo rankos. Jis gamindavo pasagas, tai geležį rankomis sulenkdavo“, – pasakojo šeimininkė.
Bet šitas darbas smarkiai pakenkė vyro sveikatai – sugadino plaučius. Tai ir pasimirė be laiko.
R.Bubinienė dirbo įvairius darbus – per šaltį, vėją, kaitrą tikrindavo geležinkelio bėgius, armijoje tarnavo radiotelegrafiste, dirbo gamykloje. O dabar jai didžiausias džiaugsmas ir atgaiva – vaikščioti basomis per žolę.
Prierašai po nuotraukomis:
1. R.Vanagaitė, A.Ramanauskienė, R.Jarmalienė ir A.Masilionienė vainiką atlaidams nupynė su gera nuotaika.
2. A.Ramanauskienė sėdo ant savo motorolerio ir su vėjeliu pirmyn nurūko.
3. R.Bubilienės namas akį traukia kiemo gėlynais ir langų ornamentais.
4. Važiuodamas Buivėnų žvyrkeliu išvysi pavienių sodybų.
5. Kadaise Buivėnų kaime buvo apie 40 vienkiemių. Juos primena iki dabar išlikę dideli senoviniai dviejų galų namai.
6. Pasipriešinimo sovietams kryžius.
7. Buivėnų ąžuolas pripažintas valstybės saugomu gamtos paminklu.
8. A.Ramanauskienė į Buivėnus atvažiuodavo su jos gatvėje gyvenusiomis paauglėmis mergaitėmis ir rankomis apkabindavo ąžuolą.
6. Buivėnų kaimas tęsiasi abipus žvyrkelio. Sodybas supa jaukūs miškeliai, o daugiausia – dirbami laukai.
A.Švelnos nuotraukos
