Pirmą vakarą – penkiese
Šių dienų jaunimas istoriją mokysis kitaip nei iki šiol – kur kas jautriau ir atidžiau, labiau įsigilindami. Visai šalia, Ukrainoje, suliepsnojęs žiaurus karas, pareikalavęs net civilių gyventojų, vaikų gyvybių, jaunuosius rokiškėnus paskatino prisidėti tuo, kuo gali, prie paramos šiai narsiai tautai.
Moksleiviai ir studentai savo pinigų dar neužsidirba, bet turi darbščias rankas ir jautrias širdis.
Vos tik sužinoję, kad reikia savanorių rūšiuoti gyventojų ukrainiečiams paaukotus daiktus, pirmą popietę atskubėjo penkiese: Gabija Miškeliūnaitė, Eimantas Tūska, Milda Mikeliūnaitė, Agnė Baradulina, Vaida Trumpickaitė. Jie yra Rokiškio jaunųjų lyderių klubo nariai.
Iš šių jaunuolių – visi moksleiviai, tik 19-metė Gabija yra studentė. Ji Vytauto Didžiojo universitete studijuoja pradinio ugdymo pedagogiką.
Kitą dieną darbą tęsti reikėjo iš pat ryto, o moksleiviams vyko pamokos. Buvo laisva tik Gabija, bet netrukus prisijungė ir Eimantas su Aiste Puidokaite.
Juodu yra abiturientai, tad gavo laisvo laiko pasiruošti šimtadienio šventei mokykloje. Bet jaunuoliai pasirinko ne poilsį prieš renginį, o savanorystę.
Su tėvais pasilabino ir išlėkė
„Mano ankstesnis planas irgi buvo prieš šimtadienį gerai išsimiegoti. Bet kai sužinojau, kad reikia savanorių, persigalvojau. Pailsėti galėsiu ir vėliau, o paramą rūšiuoti reikia tuojau pat“, – kalbėjo 18 metų Eimantas.
Jis mokosi Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Romuvos padalinyje.
Vaikinas džiaugėsi, kad po pirmo vakaro savo feisbuko paskyroje paskelbęs apie renkamą ir rūšiuojamą paramą Ukrainai sulaukė draugų ir bendraklasių dėmesio, daugelis jam pritarė savo patiktukais. O Aistė netgi pasisiūlė į pagalbą. Tad kitą dieną ir ją pasikvietė ateiti.
Paklaustas, galbūt reikėjo paraginti ir kitus klasiokus, juk greičiausiai būtų ir daugiau sutikusių padirbėti kelias valandas, Eimantas atsakė, kad susitvarkė patys. Be to, kai daug žmonių – daugiau ir maišaties bei painiavos. O norintys kuo nors pagelbėti greičiausiai dar turės ir kitų progų pabūti savanoriais.
Gabija pasakojo taip pat iš karto sutikusi skirti kelias valandas paramai rūšiuoti. Mat kaip tik buvo grįžusi į Rokiškį ir turėjo laisvo laiko.
„Tik pasilabinau su tėvais ir išlėkiau. Norėjau prisidėti prie pagalbos Ukrainai, ir kaip tik pasitaikė puiki proga“, – džiaugėsi studentė.
Brangus generatorius – su etikete
Jaunuoliai susirinko rajono savivaldybės patalpose, kur jų laukė žmonių paaukotų daiktų kalnas.
Eimantas ir Gabija prisipažino žinoję, kad žmonės daug aukoja, bet juos vis vien nustebino daiktų gausa. Viskas, ko gali prireikti namų netekusiems žmonėms.
Daiktų buvo visas kalnas: miegmaišiai, antklodės, pledai, elektronikos prietaisai, tvarsčiai, bintai, žibintuvėliai, netgi elektros generatoriai... Pastarieji, įpylus benzino, gamina elektrą, todėl ukrainiečiams yra labai reikalingi.
Savanorius sukvietęs jaunimo reikalų koordinatorius Gediminas Kriovė sakė, kad generatorių buvo penki. Vienas jų, kainuojantis beveik 900 eurų, – su kainos etikete, naujutėlaitis. Kiti, matyti, šiek tiek naudoti, bet irgi tikrai geri.
Eimantas antrino, kad ir miegmaišiai bei pledas – ne kokie sunešioti, namuose nebetinkami, o tiesiai iš prekybos centro. Nebuvo nė vieno seno, purvino, suplyšusio daikto, kuriuo gyventojai būtų tiesiog atsikratę kaip nebereikalingo.
„Įsitikinome, kad žmonės pasiryžę ukrainiečiams daug aukoti“, – tikino Eimantas ir Gabija.
Pagalba sustiprina ir savanorius
Tarp šių daiktų nebuvo maisto ar drabužių, nes pastaruosius buvo prašoma pristatyti į kitus paramos surinkimo punktus. Gabija prisiminė, kad medikamentus, vaistus jie atrinko į dėžes ir perdavė kitiems paramos rinkėjams.
Jaunuoliai ne tik į atskiras dėžes dėliojo daiktus, bet juos ir svėrė, viską tiksliai užrašinėjo, kad parama be trukdžių pereitų per muitinę. Tai darbą labai gaišino.
Vėliau savanoriai išsiaiškino, kad pakanka nurodyti visos dėžės svorį.
Jaunuoliai tiksliai nežinojo, nei kiek valandų jie dirbo, nei kiek dėžių paruošė. Ir Eimantas, ir Gabija vienu balsu tvirtino, kad laikas lėkė kaip pašėlęs, o per jų rankas perėjo daugiau kaip tona paramos.
Paklausti, apie ką dirbdami kalbėjosi ir kokios nuotaikos ėmė viršų, savanoriai atviravo, kad liūdna dėl situacijos pasaulyje, dėl žūstančių ukrainiečių, neramu dėl karo. Bet užvis blogiausia būtų nieko neveikti.
„Nuo to, kad prisidėjau prie pagalbos ukrainiečiams, man ir pačiai lengviau išgyventi dabartinę situaciją. Sunkiausia būtų niekuo neprisidėti ir jaustis bejėgei“, – prisipažino Gabija.
Eimantas pritarė, kad pagalba kenčiantiems nuo karo, bet nepasiduodantiems Ukrainos didvyriams sustiprina ir juos pačius.
Per pamokas – daugybė klausimų
Pašnekovai džiaugėsi, kad jų tėvai siūlė ir savo pagalbą, jei tik ko nors reikės.
„Iš karto skambink, viskuo padėsiu, – Gabijai sakė jos mama.
Ir jaunuoliai išties tėvams skambino, kai reikėjo kirilica užrašyti informaciją, kas sudėta į dėžes. Nors dalis jų mokėsi rusų kalbos, bet kai kuriuos žodžius reikėjo pasitikslinti.
O Eimantas su tėvais važiavo į prekybos centrą pirkti maisto paramai.
Vaikinas tvirtino, kad prasidėjus Ukrainos okupacijai jis ir kiti klasiokai kur kas labiau gilinasi į istoriją. Tiesiog negali likti abejingas, kai šalia liepsnoja karas. Juk ir Lietuva, kaip bet kuri kita valstybė, yra karo aidų krečiamo pasaulio dalis.
Kaip Maidano įvykiai prieš 8 metus sutelkė ukrainiečių tautą, kurios valstybės šiomis sunkiomis dienomis ir valandomis palaiko Ukrainą, kokiais būdais ją remia, kokie ryšiai kaimynes siejo iki šiol, kaip į karo eigą reaguoja NATO – tokie ir panašūs klausimai pastaruoju metu ir per pamokas neišvengiami. Galų gale – iš kur ukrainiečiai ima tiek ryžto ir kodėl rusų kariuomenė su Putinu priešakyje yra tokie kraugeriški?
Eimantas sutiko, kad ypatingą duoklę reikia atiduoti Lenkijai, itin beatodairiškai besiaukojančiai dėl brolių ukrainiečių.
Vietos liko tik vairuotojui
Su jaunimu dirbantis G.Kriovė tikino net neabejojęs, kad vos pakvietęs jaunuolius į pagalbą sulauks jų atsako.
„Užtenka vieno skambučio – ir jie tarpusavyje susitaria, iš karto sulekia. Šįkart rašiau Eimantui, bet tai nesvarbu, galiu bet kuriam rašyti“, – patikino.
Pašnekovas lygino, kad blogis greitai plinta, bet gerumas – dar labiau užkrečiantis dalykas. Tą patvirtino ir gyventojų suaukota parama, ir jaunuolių savanorystė.
Į 139 dėžes surūšiuotus daiktus rokiškėnai kamšė į ukrainiečiams taip pat dovanojamą priešgaisrinę mašiną.
„Kamšėme visur, kur tik galėjome, vietos liko tik vairuotojui“, – pasakojo pašnekovas.
Pastarąją tralu į Dubno miestą nugabeno biržiečiai savanoriai. Kita dalis paramos su antru priešgaisriniu automobiliu irgi rengiama išvežti.
G.Kriovė tęsė, kad paramą rokiškėnai nešė į įvairius punktus, ją rinko, pavyzdžiui, ir Raudonasis Kryžius, kultūros centras, „Ivabaltės“ įmonė.
„Jau įprasta, kad švenčiantieji gimtadienį prašo nepirkti dovanų, gėlių, o paaukoti Ukrainai“, – sakė.
Prierašai po nuotraukomis:
1. A.Puidokaitė (antra iš kairės) taip pat neliko abejinga ir prisijungė prie Gabijos ir Eimanto komandos.
2. Į priešgaisrinę mašiną tilpo ne visa parama, kita dalis bus išgabenta netrukus.
3. Į G.Kriovės pagalbos prašymą atsiliepė Rokiškio jaunųjų lyderių klubo savanoriai G.Miškeliūnaitė, V.Trumpickaitė, A.Baradulina, M.Mikeliūnaitė, E.Tūska.
4. Savanoriams pravertė rusų kalbos žinios, nes reikėjo kirilica rašyti, kas sudėta į dėžes. Dėl kai kurių žodžių jie telefonu tarėsi su savo tėvais.
G.Kriovės nuotraukos
