Savo atkariavo ir atvyko pas savo šeimą
Kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms ir nepamesti galvos atėjus dienai X?
Šiuo klausimu savo patirtimi ir įžvalgomis Panevėžyje pasidalino Rusijos kare prieš Ukrainą dalyvavęs ukrainietis Oleksijus Kiseliovas, ne vienam pažįstamas iš pasisakymų internete.
Jis – inžinierius – savanoriu išėjęs į kariuomenę.
Buvęs karys dabar išleistas į atsargą, bet jam teko akis į akį susidurti su priešu, išmokti karčių pamokų.
Jis taip pat davė praktinių patarimų, kaip atlaikyti krizes ir išgyventi ekstremaliomis sąlygomis.
Karo veteranas neslėpė, kad pirmomis karo dienomis dažnas ukrainietis neišvengė klaidų, ir mokėsi, kaip išlikti gyvam.
O.Kiseliovas įsitikinęs, kad daug kas priklauso ir nuo žmonių pasiruošimo ekstremalioms situacijoms.
Prieš 3 metus prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, jo šeima evakavosi iš Kyjivo ir apsistojo Panevėžyje, o neseniai O.Kiseliovas atvyko pas namiškius.
Susirinkusieji jo paklausyti A.Bandzos socialinių paslaugų namuose neabejojo, kad tokios patirties neįmanoma išmokti iš knygų.
„Stiprūs esame tik tuomet, kai būname tam pasiruošę, kai rūpinamės ne tik savimi, bet ir tais, kuriems pagalbos reikia labiausiai“, – teigė renginio organizatorė Vilma Skukauskaitė.
Sutelkiama priešo kariuomenė
Pokalbį O.Kiseliovas pradėjo nuo priminimo, kad neramumams ir ekstremaliai situacijai geriausia pasiruošti iš anksto.
Šiuo metu pasaulyje sudėtinga tarptautinė padėtis, o ypač Rusijos grėsmę jaučia jos pašonėje esančios Baltijos šalys.
„Pasaulis nebebus toks, koks buvo anksčiau, kai atrodė, kad karas neįmanomas“, – teigė jis.
O.Kiseliovas sakė, kad pirmasis grėsmės ženklas yra tai, kad prisidengiant „pratybomis“ pasienyje sutelkiama priešo kariuomenė. Savo ruožtu NATO šalys irgi artyn permeta savo karius. Iškeliamos JAV ir kitų šalių ambasados, uždaroma oro erdvė civiliniams lėktuvams.
Nepuls gerai pasirengusio
Svečias sakė, kad šiuo metu mažai tikėtina, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys bus įtrauktos į karinius veiksmus, bet tai neturi mūsų užmigdyti.
Stiprybės teikia visuomenės pasiruošimas gintis – juk niekas nepuola to, kuris pasirengęs duoti atkirtį.
„Net ir pats primityviausias gynybos būdas yra geriau, nei nedaryti nieko. Tada priešas žinos, kad esame pasiruošę“, – tvirtino Ukrainos karys.
O.Kiseliovas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija jau nebegali sustabdyti karo reikmėms pajungtos ekonomikos, nes priešingu atveju žlugtų. Todėl ji toliau vykdys karinius veiksmus.
Autoritariniai režimai, tokie kaip Rusija, laikosi iš prekybos nafta ir gautas pajamas investuoja į ginklus.
Galimi net keli židiniai
Yra tikimybė, kad Rusija bandys įvykdyti ribotą karinę operaciją prieš kurią nors NATO šalį, bet, ukrainiečio nuomone, tokia galimybė kasdien vis mažėja. Mat Europos Sąjunga skiria daug lėšų gynybai ir savo kariuomenėms stiprinti. Tai netiesiogiai verčia Rusiją paskubinti įvykius.
Tiek Lietuva, tiek kitos Europos Sąjungos šalys turi pasiruošti ir mokėti mobilizuoti visuomenę grėsmės akivaizdoje.
Visi supranta, kad visapusis Rusijos ir NATO šalių karas baigtųsi branduolinio ginklo panaudojimu, todėl Rusija imasi ribotų veiksmų.
O.Kiseliovas paminėjo kelis galimus konflikto židinius – Estijos Narvoje, esančioje pasienyje su Rusija, vadinamajame mūsų Suvalkų koridoriuje – Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, taip pat kurio nors Baltijos šalių jūrų uosto blokavimą.
Dabar daug kalbama apie nedidelį Rusijos įsiveržimą į vieną iš Baltijos šalių, bet, ukrainiečio manymu, didesnė grėsmė kyla Estijai. Realiausias scenarijus jo akimis – tai izoliuotas įsiveržimas į Estiją, o smūgis į Suvalkų koridorių mažai tikėtinas.
„Paprastai kariškiai neplanuoja tokių akivaizdžių operacijų. Visi žino, kad tai potenciali puolimo kryptis, todėl tiek Lenkijos, tiek Lietuvos kariuomenės jau pasirengusios tokiai situacijai“, – teigė karys.
O.Kiseliovas abejoja, kad Baltarusija sutiks pulti iš savo teritorijos, nes tai būtų rizikinga patiems baltarusiams.
Jis atkreipė dėmesį į baltarusių elgesį pirmomis karo dienomis Ukrainoje.
„Kare jie dalyvavo vos dvi paras, paskui suprato, kad operacija užimti Ukrainą žlugo, ir tyliai atsitraukė. Lukašenka pasakė, kad Baltarusija kare nedalyvaus. Be to, baltarusių daliniai buvo vadinamajame antrame palaikymo ešelone, daugiau pagalbiniai. Jie nedalyvavo atakose“, – priminė pranešėjas.
Taip pat mažai tikėtina ir Klaipėdos jūrų uosto blokada. Rusų karinis laivynas silpnas – jėgų santykis čia ne jos naudai.
Dviejų kaimų pavyzdžiai
O.Kiseliovas teigė, kad Lietuva geriau pasiruošusi ekstremaliai padėčiai negu Ukraina pirmomis karo dienomis. Lietuvoje numatyti gyventojų evakuacijos planai.
„Dabar evakuacijos situacija pas mus pasikeitė. Iš karinių veiksmų zonos evakuaciją atlieka policija ir specialiosios tarnybos, bet pirmomis karo dienomis viskas vyko chaotiškai“, – tvirtino jis.
Karo metu gyventojai gali priešintis, slėptis ir bėgti. Dar pasitaiko ir ketvirta galimybė – tikrovės ignoravimas.
„Teko susidurti, kai pafrontės kaimuose ir miesteliuose žmonės stengiasi gyventi sau įprastą gyvenimą ir vaizduoti, kad niekas nevyksta. Bet tokiais atvejais viskas baigiasi blogai“, – teigė karo veteranas ir parodė dviejų kaimų nuotraukas. Viename kaime aršūs mūšiai vyko trumpai, gatvėse liko daug sunaikintos kovinės technikos, bet didžioji dalis namų liko sveiki, todėl juose pasislėpę žmonės turėjo galimybių išgyventi.
Kitame kaime kovos vyko apie mėnesį. Praktiškai visi namai buvo sugriauti ir juose slėpęsi gyventojai žuvo.
Karys pabrėžė, kad slėpimasis veiksmingas tik tuomet, kai žinoma, kad mūšiai truks neilgai ir yra iš anksto paruošta slėptuvė. Taip pat slėptis patariama ir tada, kai nėra galimybės trauktis arba evakuacija vyksta per mūšių zoną. Tokiu atveju svarbu pasirūpinti maisto ir vaistų atsargomis.
Viskas, kas juda, – taikinys
O.Kiseliovas pabrėžė, kad evakuacija yra geriausias sprendimas. Aišku, kad prasidėjus karo veiksmams iškyla daug iššūkių ir pasitraukti būna sudėtinga. Paprastai valdžia pirmiausia stengiasi evakuoti arčiausiai fronto linijos gyvenančius žmones, paskui padedama pasitraukti ir kitiems.
Visgi bet kokiu atveju reikia neprarasti budrumo, nes, kaip pastebi ukrainiečiai iš karčios savo patirties, priešas nekreipia dėmesio, ar važiuoja karinė, ar civilinė, ar medikų mašina. Viskas, kas juda, jiems yra taikinys.
Kalbėtojas parodė skraidyklės sunaikintos medikų mašinos nuotrauką.
„Mūsų priešas nesilaiko Ženevos konvencijos ir karo taisyklių. Jis viską atakuoja nesirinkdamas“, – teigė O.Kiseliovas.
Taigi bet koks transporto judėjimas maždaug 10–15 kilometrų atstumu nuo fronto linijos yra pavojingas.
Trauktis – mažomis grupėmis
Kario manymu, Lietuvą rusai pultų per Latviją ir Estiją.
Todėl traukimasis Šiaurės kryptimi į Skandinavijos šalis būtų pavojingas.
Keltais iš Klaipėdos vykti irgi rizikinga, nes jūroje gali vykti mūšiai.
Taip pat kiltų grėsmė traukiantis į Vakarus siauru Lietuvos ir Lenkijos pasienyje esančiu vadinamuoju Suvalkų koridoriumi, kai šalia Baltarusija ir Kaliningrado sritis. Šiuolaikinė artilerija labai galinga, tad priešo artilerija galėtų ši plotą apšaudyti kiaurai. Todėl šiuo keliu vertėtų trauktis tik jau sutemus.
Optimaliausia, kai grupę sudaro vienas autobusas ir viena lydinčioji lengvoji mašina arba 2–5 automobiliai.
Per evakuaciją eismas vyksta chaotiškai, todėl neišvengiama avarijų perpildytuose keliuose. Tokių vaizdų jis nemažai matė Ukrainoje.
O.Kiseliovo kariniam padaliniui buvo įsakyta saugoti Kyjivo pakraštyje esantį oro uostą, bet pasiekti nurodytą vietą tapo iššūkiu. Kariai buvo priversti lipti iš karinės technikos ir traukti kelią užtveriančias mašinas.
„Važiavome pėsčiojo greičiu“, – prisiminė vargingas valandas.
Jis patarė stengtis prisipilti pilnus bakus degalų, kad kelionėje nepritrūktų. Vertėtų turėti ir telefonuose išsisaugotus žemėlapius, nes dažnai karo atveju sutrinka GPS ir interneto ryšys.