Žymuo – prie kapinių
„Esame unikalioje vietoje ne tik miestelio ar Rokiškio rajono, bet ir šalies, net pasauliniu mastu. Giliai po žeme turėtų būti tarptautinės mokslininkų komandos paliktas specialiu ženklu pažymėtas akmuo“, – entuziastingai kalbėjo rokiškėnas, buvęs geodezininkas Pranciškus Motuzas, su Pandėlio seniūno pavaduotoju Andriumi Palivonu stovėdamas Pandėlyje, šalia valstybės saugomo betoninio žymens.
Šis prie pat miestelio kapinių esantis žymuo parodo, kurioje tiksliai vietoje XIX amžiaus viduryje Žemės rutulį matavę mokslininkai buvo pastatę medinį bokštą – majoką.
Šie bokštai buvo statomi atstumams tarp tam tikrų vietovių išmatuoti. Darbams vadovavo Tartu universiteto astronomas ir geodezininkas Frydrikas Georgas Vilhelmas Struvė, todėl ir geodezinis lankas pavadintas jo vardu. Šis išradimas įtrauktas į pasaulinio paveldo sąrašą, ir Pandėlys tapo jo dalimi.
„Nuo seno žmonėms rūpėjo, kaip atrodo mūsų planeta. Bet iš kosmoso matuoti dar nebuvo galimybių, todėl mokslininkai sumanė Žemės rutulį matuoti trikampiais ir sudaryti jų grandines – lanką. O tuomet jau buvo apskaičiuotas planetos dydis, forma“, – aiškino P.Motuzas.
Iš viso mokslininkai išmatavo per 2,8 tūkst. kilometrų ilgio atkarpą – nuo Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros iki pat Norvegijos, per 10 pasaulio valstybių. Komandoje buvo ir lietuvis Juozapas Chodzka.
Klausė, o kokia iš to nauda
Pandėlyje surasti Struvės geodezinio lanko žymenį P.Motuzui ir korespondentei kilo prieš kelerius metus, rašant apie tokį pat punktą Gireišiuose, Rokiškio rajone.
Sumanymą teko atidėti dėl siautusios koronaviruso pandemijos, po to pradėjome rutulioti idėją.
P.Motuzas turėjo tikslias žymens koordinates, bet reikėjo jas išmanančių pagalbininkų. Buvo kilusi mintis surasti originalų Struvės žymenį. Manėme, kad tai turėtų būti akmuo su pritvirtinta geležėle, todėl reikės metalo detektoriaus.
O jei detektorius suveiks, tai kas iškas iki 2 metrų gylio duobę?
Pabandžiusi tartis dėl metalo detektoriaus su kai kuriais pandėliečiais, korespondentė liko it musę kandusi. Pasipylė klausimai, o kam korespondentei reikia to žymens, kokia iš to nauda, kas bus, jei žymenį suras.
Užtat Pandėlio seniūnas Algirdas Kulys iškart susidomėjo idėja ir pažadėjo pakalbėti su gyventojais, paklausinėti, ar jie prisimena vadinamąjį majoką. Nes kur buvo majokas, ten turėtų būti ir žymuo.
Netrukus A.Kulys korespondentei pranešė, kad žymeniu labai susidomėjo jo pavaduotojas A.Palivonas. Nudžiugino žinia, kad jis turi ir metalo detektorių.
Šie bokštai buvo statomi aukščiausioje apylinkių vietoje, o Struvės mokslininkai tyrimus galėjo atlikti irgi tik pasirinkę aukščiausias vietas. Toks pat majokas stovėjo ir Gireišiuose, iki šiol panemunėliečiai jį puikiai mena.
Atsisuko – ogi stulpelis!
Sužinojęs, kad reikalas pajudintas iš vietos, Rokiškyje gyvenantis P.Motuzas nekantravo viską apžiūrėti Pandėlyje. Jis ir taip pat buvusi geodezininkė žmona Nijolė, kalbėdamiesi telefonu su korespondente, nuogąstavo, ar tik į Struvės lanko žymens vietą nebuvo praplėstos kapinės. Jei vyko laidojimai, tai niekas ir dėmesio į geležėlę neatkreipė. O jei vietovė buvo apaugusi krūmais ir juos rovė, tuomet žymens rasti irgi nebus įmanoma.
Nerasdamas dėl to ramybės, P.Motuzas maršrutiniu autobusiuku atvažiavo į Pandėlį ir su seniūnu nuskubėjo į numanomą vietą.
Juodu majoko, o kartu žymens vietos ieškojo tolėliau. Bet seniūnas vaikščiodamas po teritoriją tik žvilgt – ogi tarp akmenų ir krūmų stovi gelžbetoninis stulpelis su užrašu, kad jis saugomas valstybės!
„Visuomet žinojau, kad toks yra, bet buvau pamiršęs“, – tuomet juokėsi A.Kulys.
Bet dar reikėjo pagal koordinates patikslinti, ar tai tikrai būtent ta vieta, kurios ieškojome. Jei taip, tai apie 1,5 metro gylyje galėtų būti ir Struvės paliktas žymuo.
Abejonių greitai neliko. Tai rodė ir senos nuotraukos, kuriose mokiniai fotografavosi prie mokyklos, – už jų nugarų matyti medinis bokštas.
Seniūnija bematant išpjovė krūmus, sutvarkė vietą.
Kaimynas majoką pjaustė
A.Palivonas šypsojosi, kad ir jo pirmieji pokalbiai su gyventojais naudos nedavė, žmonės majoko tiesiog neprisiminė. O po kurio laiko tai vienas, tai kitas pandėlietis atsitokėjo: „Ai, tas majokas?! Taip, tikrai stovėjo.“
Vienas iš seniūnijos darbuotojų jam pasakojo, kaip su dėde eidavo į čia buvusį bulvių lauką. Kol dėdė darbuodavosi, jis lipdavo į medinį bokštą.
A.Palivonas prisipažino, kad iš pradžių sutriko, kodėl ant stulpelio užrašas – lietuviškas. Po to suprato, kad lentelė pritvirtinta jau atgavus nepriklausomybę.
„Kodėl ši teritorija buvo apleista? Todėl, kad sovietmečiu tokius istorinius lobius reikėjo slėpti kuo giliau nuo negerų akių. Juk okupantų valdžia viską, kas svarbu, naikino“, – aiškino pašnekovas.
Besišnekučiuojant priėjo mūsų laikraščio skaitytojas Stasys Meškėnas. Jis patikino, kad bokštas buvo 55 metrų aukščio. Žino, nes netoli gyvena.
„Pamenu, kad majokas tikrai čia stovėjo. Bet kartą užėjo didelė audra. Grįžtu traktoriumi namo – nuverstas. Medinis buvo, tad supjaustė. Iš kur žinau? Taigi mano kaimynas parų gavo, tai tą majoką pjaustė“, – dėstė pašnekovas.
„Paprasta iki prozos“, – šyptelėjo A.Palivonas.
Ypatinga laimė Pandėliui
„Pandėliui nusišypsojo ypatinga laimė, nes Struvė su komanda iš čia iki Jokšių matavo vadinamąją bazę. O tokių iš viso buvo tiktai keletas“, – pabrėžė P.Motuzas.
Jis aiškino, kas yra šioji bazė. Tai ypatingu tikslumu – net ne metrais ir net ne centimetrais, o milimetrais – matuoti atstumai. Taip daryta, kad būtų išvengta bet kokių paklaidų.
Jau kabinete, ant stalo patiesę žemėlapius, paėmę didinamąjį stiklą, vyrai ėmė atidžiai tyrinėti pažymėtus vietovių taškelius ir senas nuotraukas.
Atstumas tiesia linija, be jokių menkiausių nukrypimų, nuo Pandėlio iki Jokšių Kupiškio rajone, Skapiškio seniūnijoje, yra 11 kilometrų, 802 metrai, 17 centimetrų ir 7 milimetrai.
Bet kaip įmanoma taip tiksliai išmatuoti?
Vienas kitą papildydami vyriškiai aiškino, kad buvo statomi specialūs stovai ir ant jų ištiesiamas milimetrų tikslumu išmatuotos vielos šablonas. Pažymima – ir vėl šablonas dedamas.
„Ir temperatūra turėjo būti ne bet kokia, juk šaltyje metalas traukiasi, o šilumoje plečiasi... Daugybė faktorių, oho, kiek fizikos!“ – grandioziniu mokslininkų darbu žavėjosi A.Palivonas.
Trikampiai – svarbių žemėlapių pagrindas
Jokšiuose surasti žymenį būtų neįmanoma, nes vietovė apaugusi krūmais, medžiais. Dabar ten tik šernai ir stirnos vaikšto.
P.Motuzas lygino, kad į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas kitas Rokiškio rajono – Gireišių – punktas nėra toks unikalus kaip Pandėlio, nes ten bazė nebuvo matuojama.
Visais kitais atvejais tam tikruose taškuose, aukštesnėse vietovėse, buvo statomi šie mediniai bokštai, į jų viršų užkeliamas prietaisas didumo sulig plaštaka. Iš vieno bokšto viršūnės turėjo matytis kiti du bokštai, jie visi sudarydavo trikampį. Tuomet mokslininkai matuodavo atstumus.
Kiekvieno bokšto apačioje, lyg guolyje, buvo įbetonuojamas akmuo. Iš viršaus mokslininkai nuleisdavo svambalą ir akmenyje iškaldavo kryžių. Tad metalo detektoriumi Struvės žymens nebūtume suradę.
„Jei ne šitie Struvės išmatuoti trikampiai, neturėtume mums įprastų žemėlapių“, – aiškino P.Motuzas.
A.Palivonas pritarė, kad dabar šie žymenys tarsi praradę praktinę reikšmę, bet ekstremaliu, kad ir karo, atveju, nutrūkus bet kokiam ryšiui, jie vėl pasitarnautų, nes žymi labai tikslią vietą.
Seniūno pavaduotojas žadėjo pamąstyti, kaip būtų galima pažymėti istoriškai unikalią Pandėlio vietą. P.Motuzas išvyko džiaugdamasis, kad buvo puiki diena.
Filmą apie Pandėlį žiūrėkite rubrikoje „Vaizdo reportažai“.
Prierašai po nuotraukomis:
1. S.Meškėnas, P.Motuzas ir A.Palivonas – prie betoninio stulpelio su užrašu. Čia, iki 2 metrų gylyje, turėtų būti Struvės paliktas akmuo su išbraižytu kryžiumi.
2. Vyrai turi ką papasakoti apie Struvę, geodezinį lanką, šioje vietoje stovėjusį majoką.
3. Kalnelis su žymeniu – prie pat kapinių. Seniūnija jį sutvarkė, išpjovė krūmus.
4. A.Palivonas (kairėje) ir P.Motuzas įsitraukia į diskusiją, koks sudėtingas buvo mokslininkų darbas.
5. Pandėlys gali didžiuotis tuo, kad jame darbavosi tarptautinė mokslininkų komanda.
6. Archyvinė nuotrauka liudija, kaip milimetrų tikslumu buvo matuota vadinamoji bazė nuo Pandėlio iki Jokšių. Pandėlys tuo ypatingas.
A.Švelnos nuotraukos
