Pirmas angelas gimė atsitiktinai
Dailės galerija įkurta senoje klėtyje, netoli angelų „peryklos“. Taip šiltai Valdas ir jo žmona Rūta vadina menininko dirbtuves. „Dėžėje buvo penki, vėliau apsižiūriu – jau septyni angelai. Išsiperėjo...“ – juokėsi menininkas.
V. Pelegrimas angelus kuria jau beveik 20 metų. O dirbti su medžiu, kaip pats sako, „gadinti medį“, jis pradėjo jaunystėje, tik sukūręs šeimą. Buitį reikėjo kurti nuo nulio, baldų nebuvo nei kur, nei už ką nusipirkti, todėl jis pats ėmėsi meistrauti kėdes, lovą, stalą.
„Pirmoji medinė lėkštė, ko gero, dėl nepriteklių buvo ištekinta. Mano dirbinius pamatę draugai, pažįstami tokių įsigeidė. Dirbti su medžiu patiko ir sekėsi. Štai tada ir prasidėjo masinė medinių lėkščių, riešutinių, druskinių, pjaustymo lentelių, įvairių dėžučių gamyba, kelionės į Kaziuko muges“, – „Anykštai“ apie savo darbų su medžiu pradžią yra prieš keletą metų pasakojęs V. Pelegrimas (JUNEVIČIUS J., Į pasaulį išskridę angelai dovanoja džiaugsmą, „Anykšta“, 2020 metų gruodžio 31 d., Nr. 100).
Pirmasis Valdo angelas gimė atsitiktinai – kartu su bičiuliu jis apžiūrinėjo įdomesnę medžio pliauską, svarstė, kas iš jos galėtų išeiti. Nusprendė, kad žaliava tiktų angelui. Pabandė, ir pavyko. Nuo tada prasidėjo savotiška angelų manija (o gal magija). Menininkas jų sukūrė jau tūkstančius, nuo kelių centimetrų aukščio iki dvimetrinių. Valdo angelai „išskraidė“ po platų pasaulį – jų yra ir Australijoje, ir JAV, ir Kanadoje, ir Japonijoje, ir Kinijoje. Žodžiu, visur jų yra, juk angelai nereiklūs klimatui.
Anykščių rajone sodybą rado bičiuliai
Pasmoduose Pelegrimai įsikūrė beveik prieš trisdešimt metų. Jauna šeima iki tol gyveno Kaune, dairėsi sodybos. Anykščiuose gyveno dabartinės Anykščių menų mokyklos laikinosios direktorės R. Pelegrimienės kursiokė Lietuvos dailės akademijoje Rita Juodelienė. Pelegrimai ir Juodeliai draugavo šeimomis. O Valdui vis dėstant, kad neranda tinkamų sodybų, iniciatyvos ėmėsi Kęstutis Juodelis, Anykščių rajone radęs bent šešetą tinkamų variantų.
„Man čia žiauriai nepatiko, aš iš Dzūkijos, iš pušynų krašto, o čia sunki žemė, pušų nėra... Valdas sodino pušis, o atėjęs kaimynas sakydavo, kad žemė čia prasta, bet vuodų, vuobolių, vuogų čia va tiek“, – įsikūrimą Pasmoduose prisiminė R. Pelegrimienė.
Paklaustas, ar pavardė Pelegrimas, skambanti beveik kaip piligrimas, neįpareigoja keliauti, Valdas šyptelėjo: „Keliavau... bet gal ne tais keliais“. Tačiau Rūta jį iš karto pataisė: „Teisingais keliais, juk mane radai.“
Angelai kartais krenta
Juokavimas apie angelų peryklą nėra tik juokavimas. Kiekvienas angelas – kitoks. Kiekviena jo detalė apgalvota, pajausta. „Sūnus juokėsi – tėti, sakei, kad dirbai, bet kodėl įdegė pilvas, o ne nugara“, – apie tai, jog angelas „neišsiperi“ vien tik dirbant staklėmis, kalbėjo menininkas. Tiesa, yra klasikinių, „greitų“ angelų kategorija, kurie gimsta beveik mašinaliai. Menininkas sako, kad per darbo metus pasikeitė jo įgūdžiai, darbo tempas, ir prie ko prieš 15–20 metų krapštydavosi pusdienį, dabar padaro per valandą ar dvi.
Plastiški, išoriškai lengvais atrodantys angelai kuriami iš kietmedžio – ąžuolo, uosio, guobos.
„Mintyse improvizuoju. Kartais darau, ir trisdešimt kartų krenta į žemę. Iš piktumo. Padarau ir matau – šlamštas. Sugalvoji viziją, naujus elementus. Štai atsirado durelės. Tiesa, nežinau, ką ten įdėti“, – pasakojo V. Pelegrimas.
Gamino angelus Dubajuje
V. Pelegrimo angelai yra dalyvavę parodose Vokietijoje, Prancūzijoje, Kinijoje. Tris savaites Valdas Jungtiniuose Arabų Emiratuose, Dubajuje kartu su kitais Lietuvos menininkais arabams demonstravo savo kūrinius ir patį kūrybinį procesą. „Arabams ir kinams angelai nieko nereiškia. Jiems tai – paprastos skulptūrėlės“, – paklaustas apie angelų simboliką kitose religijose, sakė V. Pelegrimas.
Šimtai V. Pelegrimo angelų „nuskrido“ į žymiausių Anykščiuose koncertavusių bardų namus. Festivalio „Purpurinis vakaras“ organizatorius, aktorius Gediminas Storpirštis kartą atsitiktinai užsuko į Anykščių koplyčios rūsyje veikusią galeriją „Kampas“, kurioje buvo eksponuojami ir parduodami angelai. Aktoriui angelai padarė įspūdį, ir jis paskui dešimt metų prieš kiekvieną festivalį užsisakydavo po 40 V. Pelegrimo angelų, ir juos dovanodavo „Purpurinio vakaro“ atlikėjams.
Planuose – ir edukacijos
Valdui smagu būti kartu su savo angelais. Tačiau jam angelai nėra tik hobis, laisvalaikis, pramoga. Atvirkščiai – jie yra pragyvenimo šaltinis. „Galerijos, o ir apskritai angelų kūrimo tikslas yra parduoti savo darbus. Čia ir pašaukimas, ir pragyvenimo šaltinis“, – neslėpė V. Pelegrimas.
Ateityje Pelegrimai planuoja rengti ir edukacines programas, bet ir be programos, užsukusiems į „Medžio monų“ galeriją, bus suteikta galimybė apžiūrėti ir V. Pelegrimo dirbtuves – angelų „peryklą“.
Pasmodai yra šalia kelio Anykščiai–Troškūnai. Į „Medžio monų“ galeriją ateityje kreips ir rodyklės. O kol kas vizitus pas angelus reikėtų iš anksto derinti telefonu +370 673 70422.
V. Pelegrimo angelų galima įsigyti ir internetu – www.medziomonai.lt.
anyksta.lt
Projektas „Anykščių Legendos“
Prierašai po nuotraukomis:
1. 2. Galerijoje „Medžio monai“ eksponuojami ir kitų menininkų – dailininkų ir keramikų – kūriniai, tačiau tikrieji galerijos šeimininkai yra Valdo Pelegrimo angelai.
3. Valdas Pelegrimas su medžiu dirba nuo jaunystės. Iki angelų etapo jis kūrė praktinius dalykus: menteles, medines lėkštes, šaukštus, padėklus.
4. Anykščių menų mokyklos laikinoji direktorė, Lietuvos dailės akademijos absolventė Rūta Pelegrimienė sako, kad Valdas Pasmodų sodyboje sodino pušis tam, jog aplinka nors kiek primintų jos gimtąją Dzūkiją.
5. Ant senos klėties, kurioje įkurdinti Valdo Pelegrimo angelai, durų uždėtas tinklelis nuo uodų, bet menininkas sakė, kad saugosi ne mašalų, o paukščiukų. Gražinos Šmigelskienės muotr.
6. Vizitus į „Medžio monų“ galeriją kol kas reikia derinti iš anksto.
