Nė žodžio žudikų kalba
Pristatydama savo parodą Panevėžio dailės galerijoje 48 metų ukrainietė Oksana Brenzovych kalbą pradėjo ukrainietiškai ištartais žodžiais: „Labai malonu, kad Lietuvoje daug Ukrainos vėliavų. Dėkoju už palaikymą.“
Menininkė atsisakė kalbėti rusiškai.
Ji neneigė, kad šią kalbą moka, tačiau jokiomis aplinkybėmis jos vartoti nebenori. Anot jos, šnekėti okupantų žudikų kalba yra pernelyg skaudu ir nepagarba savo šaliai.
Žiūrovams ji prisistatė ukrainietiškai, gimtąja kalba šnekėjosi ir su spaudos atstovais. Jos žodžius į lietuvių kalbą vertė Lėlių vežimo teatro aktorius Igoris Ignatenko, jau aštunti metai gyvenantis Panevėžyje.
Labiau apie pergalę nei apie baisųjį karą
Parodos pavadinimas „The Blue“ („Mėlyna“) nurodo, kad visus kūrinius vienija dangiškas visokių variacijų mėlis.
Visą pirmą galerijos aukštą užimantys darbai trykšta įvairiais mėlynais atspalviais.
Jokio konkretaus vaizdo, vien abstrakcijos.
Mėlynuose fonuose menininkė tarsi leidžia kitokių spalvų fontanus, tie deriniai kuria optimizmo ir džiugios nuotaikos įspūdį.
Prie kiekvienos drobės žiūrovų laukia atradimai, neapibrėžtose formose jie, kiekvienas pagal savo fantaziją, staiga įžiūri medžius, vėją, fejerverkus, žmonių siluetus ir net laivą, drąsaus ukrainiečio kario pasiųstą tam tikra kryptimi.
Kiti gi nekonkrečiuose vaizduose ieškojo karo aidų, tarėsi matantys sprogimus ir žaizdas, kraują ir skausmo riksmus.
„Mėlyna – mano vilties spalva. Šiuo savo kūrinių ciklu kalbu labiau apie pergalę nei apie karą. Apie gyvybę bei taiką, kelią, kokiu eisime iki taikos“, – paaiškina menininkė.
Skendi tamsoje ir laiko frontą
Matydamas išraiškingų emocijų prisodrintas vaizdingas drobes supranti, kad čia netinka posakis: „Patrankoms gaudžiant mūzos tyli.“
„Mes, ukrainiečiai menininkai, privalom kalbėti, šiuo atveju net rėkti, galim per meną visam pasauliui pareikšti: norim laisvės ir taikos. Tai mūsų žemė ir niekas neturi teisės jos atimti“, – kalbėjo autorė.
Tarp džiugaus svaiginančio mėlio įkomponuotas ir vienas keistas nedidelis kūrinys. Laikantis mėlynosios koncepcijos, jo rėmeliai mėlyni, bet visa drobė juoda juodutėlė.
„Transliuoju žinią, kokia dabar mūsų būsena. Jūs turit atvirą mėlyną dangų, o ant Ukrainos tarsi užmesta juoda marška. Siunčiu žinią, kad mes kenčiam nuo įsiveržusio agresoriaus, visas pasaulis mato žydrynę, o Ukraina trečius metus gyvena tamsoje ir iš visų jėgų laiko frontą“, – jaudinančius žodžius menininkė siuntė ir žiūrovui.
Nuolat laidoja žuvusius
O.Brenzovych yra baigusi Užkarpatės menų akademiją, dirba ir su šeima gyvena Užhorode. Augina tris dukteris.
Jos miestas yra prie pat sienos su Slovakija, tad ten sąlygiškai ramu, antskrydžių nėra.
„Mus bijo bombarduoti, nes gali pažeisti Europos Sąjungos sieną ir NATO principus“, – sako.
Bei ir čia nuolat parveža laidoti žuvusių kare savųjų kūnus.
„Aplink daug sielvarto ir netekčių. Štai žuvo mano draugės sūnus, už nuopelnus fronte buvo apdovanotas net trimis medaliais“, – jaudindamasi kalbėjo menininkė.
Platus kūrybinis mostas
„Mano širdžiai ir temperamentui imponuoja abstrakčioji tapyba, kai paveiksle ne viską atskleidi, kai lieka paslapties ir daug vietos pamąstymams bei diskusijoms“, – sako ji.
Moteris paprastai dirba aliejumi ir akrilu. Vienu metu buvo periodas, kai piešė klasikiniu stiliumi.
Ukrainietės kūrybos parodos keliauja po įvairias šalis, pabuvojo Austrijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Jos kūriniai buvo pristatyti EXPO parodoje Dubajuje, labdaros aukcione Vokietijoje.
Personalinė O.Brenzovych paroda prieš karą buvo surengta ir Kijivo istorijos muziejuje.
Menininkė yra Ukrainos apdovanojimo „Trečiojo tūkstantmečio moteris“ laureatė.
Iš Trakų atlydėjo į Panevėžį
O.Brenzovych drobės į mūsų šalį atkeliavo pernai rugsėjį. Jas atvežė Trakų istorijos muziejaus darbuotojai. Tad ir dabar į Panevėžį menininkę atlydėjo šio muziejaus vadovė Alvyga Zmejevskienė, viena iš ekspozicijos kuratorių.
„Kurti meną karo krečiamoje šalyje prilygsta žygdarbiui. Nesvarbu, kokias emocijas dailininkė išgyveno kurdama tuos paveikslus, dabar jie skleidžia optimizmą, tikėjimą geresne ateitimi ir nenumaldomą pergalės bei taikos laukimą. Tikiuosi, žiūrėdami pajusite džiaugsmą ir dalelę ukrainiečių išgyvenamo skausmo“, – žiūrovams kalbėjo kuratorė.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Juodoji drobė yra meninė iliustracija, kaip ukrainiečiai dabar gyvena.
2. O.Brenzovych žodžius iš ukrainiečių kalbos vertė aktorius I.Ignatenko.
3. Žiūrovai šitame kūrinyje iš karto pamatė tam tikra kryptimi pasiųstą rusų karo laivą.
4. Ukrainietės paroda į Dailės galeriją sutraukė daug meno gerbėjų, jiems buvo įdomu gyvai pabendrauti su kūrinių autore.
5–11. Dangiškuose fonuose spalvų fontanais trykštančios drobės kuria optimizmo ir džiugios nuotaikos įspūdį, jos lyg ukrainiečių tautos viltis sulaukti taikos.
A.Švelnos nuotraukos
