Devyneri metai yra susiję su karu
„Po fronto sužeidimų 2016 metais nuskraidintas reabilituotis į Lietuvą aš supratau, kodėl jūs labiausiai iš visų mus remiate: nes patyrėte Rusijos agresiją 1991 metais gindami televizijos bokštą ir įsisąmoninote, kad Maskva yra bendras mūsų priešas“, – pasakė 31 metų karo sanitaras Dima Sobota.
Žodis „sobota“ tiek ukrainietiškai, tiek rusiškai reiškia „šeštadienį“, tad dauguma Dimos fronto bičiulių mano, kad tai jo slapyvardis, o ne pavardė, mat fronte kovotojai prisistato slapyvardžiu.
„Ta prasme man pasisekė, nes pasakius pavardę dar prieš karą stadione visi manė, kad sakau slapyvardį“, – prisiminė Dima.
Apie stadioną Dima užsiminė ne atsitiktinai, nes nuo paauglystės buvo aistringas Charkovo „Metalisto“ futbolo klubo gerbėjas ir net dalyvaudavo muštynėse su kitų komandų sirgaliais.
„Dalis visuomenės dėl tų muštynių į mus žiūrėjo kreivai, bet požiūris pasikeitė 2014 metais, kai Rytų Ukrainos miestuose kilo Rusijos KGB išprovokuoti Maskvos ir Kijevo šalininkų susirėmimai, o sirgaliai tapo Ukrainos gynėjais“, – prisiminė vaikinas.
Dima neslepia, kad ilgiausias jaunystės laikotarpis, pastarieji devyneri metai, yra susiję su karu. Jaunuoliui buvo 22 metai, kai per žiemos sesijos egzaminus universitete 2014 metais išgirdo, kad sostinėje kyla Euromaidano barikados. Viską metęs jis išvyko padėti opozicijai.
Maidane statė barikadas
Tuometiniam šalies prezidentui Viktorui Janukovyčiui nusprendus nutraukti derybas dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą bei labiau suartėti su Rusija, į gatves protestuoti išėjo minios žmonių, o jaunuoliai ėmė statyti barikadas.
„Policija nepraleido į Kijevą organizuotai autobusais vykstančių opozicijos šalininkų, bet mes, futbolo gerbėjai, prasiveržėme po kelis autostopu, padėjome sostinėje statyti barikadas, kovojome ir nugalėjome“, – džiugiai pasakojo vaikinas.
Tačiau džiaugtis teko trumpai, nes Maskvos remiami V.Janukovyčiaus šalininkai užgrobė Krymą ir panoro prijungti kitus Rytų Ukrainos regionus prie Rusijos.
Kijeve Dima įstojo į Dešiniojo sektoriaus partijos gretas, o grįžus į Charkovą kelis mėnesius dalyvavo kruvinose grumtynėse su Maskvos šalininkais, ir ši kova baigėsi opozicijos pergale.
Tačiau Donecko bei Luhansko regionuose įsitvirtino Kremliaus pasiuntiniai, su jais į kovą Kijevas ėmė ne tik siųsti karius, bet ir pradėjo telkti savanorių būrius.
„Aš su draugais veržiausi į frontą, norėjome ginklu kovoti su priešu, tačiau mūsų, netarnavusių armijoje, ten nesiuntė, o ragino vykti į karinio parengimo stovyklas“, – prisiminė Dima. Būdamas apmokymų stovykloje iš bičiulio išgirdo, kad į frontą lengviau galima patekti tapus karo sanitarais.
Tapo sanitaru ir išvyko į frontą
Donecke ir Luhanske konfliktui peraugus į atvirą karą paaiškėjo, kad trūksta sanitarų, kurie iš kovos lauko išneštų sužeistus kovotojus ir nugabentų į ligonines. Dima įstojo į dešiniojo sektoriaus suformuoto penktojo karo bataliono sanitarų būrį, ir jam, turinčiam vairuotojo teises, buvo patikėta vairuoti mašiną.
„Tada jokių rimtų apmokymų nebuvo, teko vietoje mokytis iš kitų savanorių ir klausytis medikų patarimų. Mūsų uždavinys buvo surasti sužeistus karius, sustabdyti kraujavimą ir gyvus nuvežti iki už kelių ar keliolikos kilometrų esančios lauko ligoninės“, – pasakojo sanitaras.
Vairuoti teko ne specialiai pritaikytą mašiną, bet paprastą pikapą, tad sužeistuosius kartais tekdavo guldyti vienus ant kitų.
„Per kai kuriuos mūšius sužeistųjų būna tiek daug, kad į mašiną sutalpiname septynis. Teoriškai turime gabenti tik tuos, kurie išgyvens, bet dažnai į mašiną keliame ir akivaizdžiai mirtinai sužeistus ir net žuvusius karius, nes širdis neleidžia palikti jų mūšio lauke“, – pasakojo Dima.
Kare sanitaro darbe romantikos nėra
Dirbti tenka lekiant kulkoms ir šalia sprogstant bomboms, nes laukiant, kol viskas nurims, sužeistieji nukraujuotų. Liūdniausias momentas tokiame darbe yra tas, kai praneša, kad keli iš atvežtųjų neišgyveno: mirė po dienos ar savaitės.
„Mūsų darbas yra svarbus, tačiau nėra romantiškas – ne visi savanoriai atlaiko sužalotų kūnų vaizdus ir apšaudymų įtampą. Pamenu, darbo pradžioje aš irgi patyriau savotišką šoką, kai vežant sužeistą karį teko iš skeveldros prakirsto pilvo krentančias žarnas sudėti į kario šalmą, kad nesusipurvintų ant mašinos grindų“, – kalbėjo Dima.
Sutarė nebesipešti, o ginti tėvynę
Mūšiuose žuvo ir daugybė futbolo sirgalių, jaunų vaikinų iš įvairių Ukrainos miestų. Jie kilus karui nustojo peštis vieni su kitais, bet sutarė eiti ginti tėvynės. „Nepatikėsite, bet kai 2014 metais nuvykau į paruošiamąją karinio rytų korpuso stovyklą, joje pamačiau ne tik aštuoniasdešimtmečius senolius, bet ir dvylikamečius paauglius, atvykusius kartu su tėvais ar broliais ir norėjusius vykti į frontą. Dauguma jų buvo futbolo gerbėjai“, – pasakojo Dima.
Vaikinas manė, kad sanitarų darbą gerbia abi kariaujančios pusės, tačiau buvo šokiruotas supratęs, kad priešas ne tik šaudo į juos, bet ir rengia pasalas, taiko į mašinas su raudonuoju kryžiumi.
Reabilitacijai vežė į Druskininkus
Po operacijos gulint karinėje Mečnikovo ligoninėje Dnepre, joje apsilankė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir pažadėjo sužeistiesiems, kad suorganizuos reabilitaciją Lietuvoje. Prezidentė savo žodį ištesėjo, ir į Druskininkus imta trims savaitėms gabenti po šešis sužeistus karius.
„Ten priežiūra buvo aukšto lygio, procedūros nuo ryto iki vakaro: baseinas, psichologas, ekskursijos, geras maistas. Apsilankėme Seime, Gynybos ministerijoje, o per susitikimą su studentais kadetais gavau pasakoti apie veiklą fronte ir karo realijas“, – pasakojo sanitaras.
Dima iš Lietuvos parsivežė padovanotą raudoną vėliavą su Vyčiu ir nuo to laiko su ja vyksta į frontą. Tiesa, po sužeidimo į sanitaro misijas vyksta rečiau, bet fronte lankosi kas savaitę.
Žmonai Karinai pažadėjo, kad po karo pirmiausia nusiveš ją ir dvejų metų sūnelį Jaroslavą į Lietuvą, į kraštą, kuris padėjo jam pasveikti po sužeidimo ir kuris esą geriausiai supranta Ukrainos kovą bei ištikimai ją remia.
„Karina labai išgyvena, kai išvykstu į frontą, tačiau kitaip būti negali, mūsų kova dar nesibaigė, turime užbaigti tai, ką pradėjome Euromaidano barikadose – galutinai atsikratyti Maskvos jungo“, – taip pašnekesį užbaigė savanoris.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Fronto sanitarai neša į mašiną sužeistą karį ir gabens į artimiausią ligoninę.
2. Gydantis Lietuvoje, Dimai teko Vilniuje susitikti ir su Vytautu Landsbergiu.
3. Dima su bičiuliais sanitarais, kovojančiais fronte dėl Ukrainos laisvės.
Nuotraukos iš asmeninio albumo
_sk0.jpg)
