Skulptūra grįžo laikinai
Jau dveji metai Skapiškio Šv. Jackaus bažnyčios klebonas Albertas Kasperavičius priverstas galvoti ne tik apie dvasinius dalykus.
Klebonui tenka susirašinėti su valstybinėmis institucijomis ir įrodinėti, kad medinė Šv. Petro skulptūra yra jų bažnyčios nuosavybė ir turi grįžti visiems laikams į ją.
Skulptūra jau užpernai sugrįžo, bet sugrįžo neilgam, nes dabartinis jos savininkas, Zarasų krašto muziejus, skulptūrą paskolino tik iki šių metų pabaigos.
Klebonas paprašė ją paskolinti labai svarbioms iškilmėms – užpernai per Šv. Petro ir Šv. Povilo atlaidus buvo minimas 200 metų bažnyčios įkūrimo jubiliejus ir 500 metų jos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose jubiliejus.
19 amžiuje nežinomo autoriaus sukurta 1,30 metro aukščio medinė skulptūra įrašyta į vietos kultūros vertybių registrą. Jos vertė – 15 tūkstančių eurų.
Pati pranešė klebonui
Apie dingusias skulptūras esame rašę. Abi skulptūros buvo pavogtos prieš 24 metus.
Apie vagystę buvo pranešta policijai, tačiau iki užpernai apie skulptūras nieko nebuvo žinoma. Šv. Povilo skulptūra iki šiol nerasta. Vagys taip pat nesugauti.
Nacionalinio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus vyriausioji tyrėja Marija Kuodienė dingusią Šv. Petro skulptūrą prieš dvejus metus aptiko Zarasų krašto muziejuje.
Specialistė sakė, tuomet ir supratusi, kad tai Skapiškio bažnyčios skulptūra. Ji ir pranešė apie tai klebonui.
M.Kuodienė taip pat paaiškino pavogtos skulptūros kelią į muziejų.
Ji prisiminė, kad prieš 24 metus tuometis Dailės muziejus gavo iš valstybės pinigų senosios liaudies skulptūros eksponatams iš įvairių antikvariatų įsigyti. Buvo nupirktos 203 medinės skulptūros. Tarp jų ir pastaroji Šv. Petro skulptūra. Ji buvo nupirkta iš garsiausio šalyje kolekcininko Edmundo Armoškos antikvariato.
Labai trūko eksponatų
Po metų muziejaus eksponatų skirstymo komisija, jos nare buvo ir M.Kuodienė, nusprendė, kai kurias skulptūras perduoti Zarasų krašto muziejui, nes jis tik kūrėsi ir jam labai trūko eksponatų.
„Dailės muziejus nežinojo, kad ta skulptūra vogta. Tuo metu niekas neturėjo metrikų, skulptūros buvo nesuregistruotos, nebuvo žinoma ankstesnė jų vieta“, – aiškino M.Kuodienė.
Pasak jos, muziejai ir dabar gali pirkti eksponatus iš kolekcininkų, nors nežino, kaip tie eksponatai atsiranda pas juos.
„Tokių dalykų yra, kolekcininkai susirenka tas kolekcijas, o paskui jiems nebereikia ir parduoda“, – aiškino toliau pašnekovė.
Tarp daugybės skulptūrų tuomet jai neužkliuvo Skapiškio bažnyčios nuosavybė.
Kai prieš 9 metus Zarasų krašto muziejus išleido leidinį, apie savo rinkiniuose esančias sakralines skulptūras, anot M.Kuodienės, labai daug kas atpažino pavogtas skulptūras.
„Buvo toks laikas, kai vogė iš koplytėlių laukuose, bažnyčios šventorių, iš pačių bažnyčių. Zarasuose atsidūrė skulptūros iš Pakruojo rajono Rozalimo bažnyčios, Akmenės rajono Kruopių bažnyčios, Plungės rajono kaimų koplytėlių ir kitų bažnyčių. Vieni klebonai nuleido rankas, o štai Skapiškio parapija atkakliai nori atgauti skulptūrą“, – pasakojo M.Kuodienė.
Vagystė – ne argumentas
Zarasų krašto muziejaus direktorė Ilona Vaitkevičienė yra pasirengusi meno vertybę grąžinti Skapiškiui. Ji tai bandė padaryti ir anksčiau.
Muziejaus rinkinių komplektavimo komisija, suderinusi su rajono savivaldybe, kreipėsi į Kultūros ministeriją prašydama skulptūrą nurašyti.
„Kultūros ministerija atsakė, kad vagystė – ne argumentas eksponatui nurašyti. Kai Skapiškis įrodys, savo turtines teises teismo būdu, tik tada savivaldybė ir muziejus galės grąžinti, tokia tvarka“, – aiškino I.Vaitkevičienė.
Įstatymas garantuoja atgavimą
Dvejus metus A.Kasperavičius susirašinėjo su Kultūros ministerija, Nacionaliniu dailės muziejumi, Zarasų rajono savivaldybe ir Zarasų krašto muziejumi, o prieš mėnesį sužinojo, kad teks bylinėtis.
„Nuosavybės dokumentai yra, yra išlikusios senos nuotraukos, spaudoje rašyta, kad pavogtos skulptūros, paveldo specialistai tai patvirtina“, – laikėsi savo klebonas.
M.Kuodienė palaiko ryšius su Skapiškio klebonu ir sakė norinti, kad jie atgautų pavogtą vertybę. Ji raminusi kleboną, kad teismo procesas tik formalumas. Klebonas pateiks dokumentus ir teismas priteis.
Juk jo pusėje Muziejų įstatymas. Pagal jį, muziejaus fondų vertybės negrąžinamos ankstesniems savininkams, išskyrus atvejus, kai jos muziejaus fondui yra neteisėtai atitekusios jau atkurtos nepriklausomybės laiku. O Skapiškio skulptūra kaip tik tuo metu ir atiteko.
„Kito kelio nėra, turi būti teismo keliu nustatytas faktas, kad ji priklauso bažnyčiai. Čia grynai formalumas, valstybė net ir teismo išlaidas atlygins. Tiesiog reikalingas popieriukas. O kaip gi kitaip, man kažkas pasakys, kad čia mano daiktas ir aš turiu jam tą daiktą atiduoti?“ – aiškino M.Kuodienė.
Bet būtent šie įrodymai ir leis jam susigrąžinti relikviją.
Parapijiečiai nesuprastų
Klebonas jau rengiasi teismui. Pasak jo, parapijiečiai nesuprastų, jei skulptūros detektyvas taip ir pasibaigtų.
Jis sukvietė bažnyčios pastoracinę tarybą ir informavo, kad teismas kainuos.
Bendruomenės pirmininkė Vanda Baronienė tikino, kad visi parapijiečiai nori susigrąžinti relikviją, tad visi ir kiek galės, tiek prisidės.
Bibliotekininkė Roma Bugailiškienė irgi pasisakė tik už atsiėmimą.
Skulptūrą teks restauruoti
Šv. Petro skulptūra įrašyta į vietos kultūros vertybių registrą, todėl savininkas privalo ją saugoti.
Paklaustas, kaip apsaugos atgautą skulptūrą, klebonas A.Kasperavičius atsakė, kad ji stovės ne lauke, o bažnyčios viduje.
Ir dabar Šv. Petro skulptūra stovi ne ten, kur anksčiau stovėjo, o bažnyčios viduje.
Anksčiau ji kartu su Šv. Povilo skulptūra stovėjo lauke – nišose, esančiose prie bažnyčios fasadinių durų. Jos neliko tuščios. Vietos menininkas iš betono išliejo ir ten pastatė naujas skulptūras, tačiau aišku, kad jos neatstoja pavogtųjų meno vertybių.
„Įdėjome dvi spynas, netrukus pastatysime vaizdo stebėjimo kameras“, – taip klebonas tikino, kad skulptūra bus ateityje apsaugota nuo vagių.
Yra ir kita bėda. Šiuo metu skulptūra yra patenkinamos būklės, ją teks restauruoti.
„Taip, tai irgi nemaži pinigai. Gal bažnyčia galės prašyti lėšų iš Kultūros paveldo departamento“, – sufleravo M.Kuodienė.
Prierašas po nuotraukomis:
Senų medinukų vietas bažnyčios fone užėmė iš betono nulietos figūros, tačiau jos toli gražu nėra tokios vertingos. Nuotr. iš bažnyčios archyvo
"Panevėžio kraštas", 2021 06 09
