– Esate grynas pasvalietis. Kaip prasidėjo būsimo mokslininko pažintis su mūsų gamtos pasaulio nematomąja dalimi?
– Vadinamojo kaimiško gyvenimo nemačiau, taigi ir tos žalios gamtos kaip ir nedaug. Mano seneliai tiek iš mamos, tiek ir iš tėčio pusės taip pat gyveno Pasvalyje – visi beveik tame pačiame kieme.
Nors Pasvalys ir nelabai didelis miestas, bet dažnai sakydavau, kad praktiškai užaugau ant asfalto ir niekada nebūčiau pagalvojęs, kad gyvenimas mane nuves prie mokslo ir darbo, susijusio su mikroorganizmais ir žemės ūkiu.
– Ar mokykloje buvote moksliukas, o gal norėjote išbandyti ir kitas veiklas, ne vien tyrinėti gamtą?
– Mokykloje sekėsi tikrai neblogai ir motyvacijos netrūko. Tėvai visuomet džiaugėsi, kad nereikėdavo manęs versti atlikti namų darbus ir skatinti mokytis. Man tai atrodė savaime suprantama, priėmiau tai kaip galimybę pažinti mokslo pasaulį ir suprasti aplink mane esančius reiškinius.
Šalia mokslų bandžiau derinti ir kitą veiklą – sportą. Dar būdamas pradinėse klasėse ėmiau žaisti rankinį. Tokį mano pasirinkimą nulėmė tai, kad mano 9 metais vyresnis brolis taip pat žaidė rankinį, o Pasvalyje tikrai buvo ir yra gerų rankinio trenerių. Sportas yra sportas – patyrus kelias traumas, teko nutraukti intensyvias treniruotes ir ieškoti kitų savęs realizavimo būdų. Galbūt tai mane ir galutinai nukreipė į gamtos mokslus ir aplinkos pažinimą.
– Kas tie stebukladariai mokytojai, kurie dar gimnazijoje padėjo eiti svajonės link? Daugiausia iš Pasvalio rajono kilusių mokslininkų tyrinėja būtent gamtos pasaulį. Gal Pasvalys turi čia kažką išskirtinio, o gal tas susidomėjimas jau būna užprogramuotas genuose?
– Pati pirmoji pažintis su mikroskopu ir nematomu pasauliu prasidėjo dar iki mokyklos.
Mano senelis buvo veterinaras, todėl namuose turėjo labai daug įdomių prietaisų ir įrankių. Kartu su seneliu pro mikroskopą ėmėme stebėti kelis kartus ar kelias dešimtis kartų padidintus objektus, tapau labai smalsus, nes pirmą kartą pamačiau tai, ko paprasta akis negali matyti. Senelio namuose būdavo labai daug medicininių knygų ir enciklopedijų. Pamenu, kiekvieną kartą nuėjęs, visuomet vartydavau knygas ir bandydavau suprasti man negirdėtas ir nesuprantamas sąvokas bei žodžius. Ir šiuo metu didžioji senelio knygų kolekcija yra mano namuose kartu su mano pirmuoju senelio mikroskopu.
Darželio nelankiau, mama mane pati augino iki pat mokyklos. Atėjus laikui, teko pasirinkti ir mokyklą, žinoma, sprendimą priėmė tėvai, todėl pradėjau lankyti Pasvalio Lėvens pagrindinę mokyklą. Esu dėkingas mano pradinių klasių mokytojai Jurytai Vyšniauskienei – ji ugdė ir suformavo pradinius įgūdžius, jie neabejotinai yra būtini ir svarbūs iki šių dienų.
Pasvalio Lėvens pagrindinėje mokykloje baigiau 8 klases ir tuomet perėjau į Pasvalio Petro Vileišio gimnaziją. Per kitus 4 metus galutinai supratau, ko noriu ir kokius mokslus turėčiau rinktis. Gimnazijos mokytojai suteikė daug žinių, įgūdžių. Esu dėkingas auklėtojai Rasai Šimoliūnaitei, matematikos mokytojai Elenai Ridlauskienei, biologijos mokytojai Daivai Nakvosienei už tai, koks esu šiuo metu.
– Kodėl pasirinkote būtent molekulinės biologijos studijas?
– Biologijos mokslai puikiai sekėsi, o ypač traukė biologinių procesų pažinimas. Renkantis, kur studijuoti, tuo metu dėmesį patraukė visai nauja studijų programa – molekulinė biologija Vilniaus universitete. Šalia šio biologijos mokslo slėpėsi tokie dalykai kaip genetika, biochemija, mikrobiologija. Tokie dalykai nepaprastai traukė ir žavėjo savo paslaptingumu. Sužinojęs, kad esu priimtas studijuoti šiuos mokslus, susiruošiau ir iškeliavau į Vilnių, o ten mane į savo namus svetingai priėmė mano teta.
– Kuo nematoma gamta jus taip pakerėjo, kad po bakalauro studijų ėmėtės vis atkakliau gilintis į mikrobiologijos mokslą? Magistrantūra, doktorantūra, o kas toliau?
– Bakalauro studijos buvo tik pradžia. Pirmuosius dvejus studijų metus mokėmės kartu su biologais, todėl daug buvome gamtoje, praktikas atlikome miškuose, teko ir laukinių gyvūnų pėdsakais sekti, ir išmokti atpažinti 150 paukščių balsus. Trečiaisiais bakalauro studijų metais prasidėjo mikrobiologijos dalykas. Čia ir buvo tas momentas, kai pirmos paskaitos metu supratau, kad mikroorganizmai yra tai, ko būtent visada norėjau ir noriu.
Praktiką atlikau „Fermento“ bendrovėje, ji dabar vadinasi „Thermo Fisher Scientific Baltics“, išmokau auginti mikroorganizmus, juos stebėti ir suprasti mikrobiologijos mokslo prasmę.
Baigęs bakalauro studijas, sulaukiau dabar jau amžinatilsį Vilniaus universiteto profesoriaus Donaldo Čitavičiaus kvietimo prisijungti prie jo vadovaujamos mokslininkų grupės.
Mikrobiologijos magistro studijos Vilniaus universitete tik sutvirtino mano norą pradėti mokslininko karjerą, todėl baigęs magistrantūrą, toliau mokslus tęsiau doktorantūroje.
Dar pirmaisiais doktorantūros metais pradėjau dėstyti, prisipažinsiu, iki tol niekada nebuvau pagalvojęs, kad galėčiau būti dėstytojas – mokykloje buvau tikrai nedrąsus, o šiemet štai skaičiuoju dešimtus dėstymo metus.
Apgynęs daktaro disertaciją likau dėstyti ir vykdyti mokslinius tyrimus Vilniaus universitete.
– Jau žodis „ mikro-“ sufleruoja apie kažką labai mažo. Mikroorganizmai, kas tai? Kuo jie naudingi arba žalingi kasdieniniame žmonių gyvenime?
– Mikropasaulis yra tai, ko mes paprastai akimis negalime matyti. Tačiau tai, ko negali matyti, dar nereiškia, kad nėra. Skaitau paskaitas universitete, keliauju į mokyklas pasakoti moksleiviams apie mikrobiologiją ir biotechnologiją, dalyvauju mokslo populiarinimo projektuose ir organizuoju renginius, skirtus paprastiems, su gamtos mokslais nesusijusiems žmonėms.
Moku sudėtingus dalykus perteikti paprastai ir aiškiai, naudoju pavyzdžius, kurie yra iš mūsų įprasto gyvenimo, todėl žmonėms sudėtingi dalykai tampa suprantami.
Mikroorganizmai yra dalis mūsų, o mes – jų. Pusė mūsų kūne esančių ląstelių yra ne mūsų, o mikroorganizmų, todėl daugelis nustemba, kai pasakau, kad 50 proc. mūsų kūno yra mikroorganizmai. Taip pat daug ką stebina tai, kad viename grame dirvožemio yra daugiau mikroorganizmų nei žmonių gyvena mūsų planetoje. Kai klausytojas pradeda tai suprasti, jis kartu pradeda suprasti ir tai, kad mikroorganizmai yra ypač svarbūs kiekviename mūsų žingsnyje.
– Ar mikroorganizmų tyrinėjimas yra ne tik įdomi, bet ir perspektyvi sritis?
– Mokslą galima skirstyti į du etapus: pirmasis – tyrimai, kuomet stengiesi suprasti vieną ar kitą mechanizmą, o antrasis – taikymas, kai bandai pritaikyti įgytas žinias mūsų kasdieniniame gyvenime.
Tai, ką tu atrandi, visada galvoji, kur ir kaip tai gali būti pritaikyta. Šiuo metu tiek mikrobiologiją, tiek biotechnologiją aš laikau vienomis iš perspektyviausių mokslų sričių.
– Dirbate trąšas gaminančioje įmonėje. Kuo žemės ūkiui naudingesnės yra biologinės trąšos už chemines?
– Esu Panevėžyje įsikūrusios UAB „Bioenergy LT“ mokslinio padalinio vadovas. Esu atsakingas už esamų produktų ir naujų produktų kūrimą, tikrinimą ir inovacijų diegimą. Vadovauju keliems moksliniams projektams, kurių metų ieškome naujų mikroorganizmų pritaikymo galimybių. Apie tai jau pasakojau jūsų korespondentei kiek anksčiau.
– Dabar vis daugiau žmonių renkasi ekologišką maistą. Ar didelių mokslų nebaigę sodininkai galėtų patys pasigaminti biotrąšų?
– Tikrai taip – labai daug informacijos galima rasti moksliniuose straipsniuose, nemažai mūsų mokslininkų yra paskelbę straipsnių ir aprašę galimas technologijas. Vis labiau populiarėja namų sąlygomis pagaminti augalų augimą skatinantys produktai, tiesa, tokios technologijos pritaikomos tik turint nedidelį sodą ir kelias lysves, o norint patenkinti didelius poreikius yra reikalinga pramoninė įranga.
– Ar po įtempto mokslininko darbo dar randate laiko savo pomėgiams?
– Galiu drąsiai pasakyti, kad mano darbas yra ir mano hobis. Esu paskendęs šioje srityje ir su ja susijusiuose renginiuose, įvykiuose.