Nemato jokios sensacijos
„Nuolat šita meška čia sukiojasi, tai jokia sensacija. Jau dvi paras iš eilės ji buvo pastebėta tai vienoje, tai kitoje Šimonių girios vietoje“, – sakė šalies medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus valdybos pirmininkas Bronislovas Domža.
Pastarąjį kartą gauruota viešnia Šimonių girioje buvo pastebėta beveik prieš pusantros savaitės – šeštadienio ir sekmadienio naktimis. Ją matė Kupiškio rajone netoli Anykščių rajono ribos – ten yra „Šimonių“ medžiotojų būrelio medžioklės plotai.
Būrelio vadovas Rolandas Samokaitis sakė, kad vienas medžiotojas prie laukinių žvėrių šėryklos buvo įrengęs vaizdo kamerą. Ji imdavo filmuoti tuomet, kai davikliai užfiksuodavo judesį, ir iškart nusiųsdavo žinutę savininkui.
Susiprotėjo pajudinti statinę
Abi naktis suaugusi meška buvo įamžinta beveik tuo pačiu metu – maždaug apie vidurnaktį ji ateidavo pasmaližiauti šernų pašarų.
Prie šėryklos stovi lovys su grūdais, už kelių žingsnių – statinė. Statinės dugnas subadytas, tad užtenka ją pajudinti, ir grūdai ima byrėti.
Atsliūkinusi lepečkojė ilgokai šniukštinėjo, paskui prigulė prie lovio. Pasidėjusi priekines letenas ant žemės ji neskubėdama ėmė ėsti.
Paskui meškos dėmesį patraukė pašarų statinė. Kažkokio instinkto vedina ji suprato, kad reikia kepštelėti letena per jos šoną. Na, tai meška ir smūgiavo – taip, kad net įlinko statinės metalas.
Pasistiprinusi gauruota viešnia patraukė savais keliais, bet kitą naktį vėl pasirodė.
Jei daugės, kels nerimo
Kupiškėnai medžiotojai neabejoja, kad tai vietinė meška. Tokiu metų laiku meškos jau ruošiasi žiemos miegui, ieško tam tinkamų irštvų.
„Anksčiau meškos tik migruodavo per mūsų kraštą, bet, matyt, čia patiko, randa maisto ir pasilieka“, – svarstė B.Domža.
R.Samokaitis teigė, kad jų būrelio medžioklės plotuose meškos pasirodo jau gal trečius metus iš eilės.
Mūsų miškuose meškos lengvai prasimaitina. Lepečkojės, kitaip nei vilkai, yra visaėdės – mėgsta uogas, augalus, šaknis ir grybus, todėl joms nebūtina kasdien pagauti grobį.
Visgi medžiotojai nuogąstauja – jei šalyje apsigyventų daug meškų, tai atsilieptų vietos gyvūnijai. Kaimyninėse šalyse pastebima, kad meškos kelia pavojų stirnoms, elniams.
„Stambesnės meškos ir briedį pasigauna. Smogia letena briedžiui per stuburą, sulaužo, o tada jam nebeįmanoma priešintis“, – dėstė B.Domža.
Pavojaus varpais jau skambinama Estijoje. Anksčiau medžiotojai važiuodavo ten medžioti briedžių, o dabar meškų. Kai kuriais skaičiavimais, Estijoje glaudžiasi maždaug 500 meškų, Latvijoje šiek tiek mažiau.
R.Samokaitis mano, kad tiek šernas, tiek elnias ir kitas žvėris, užuodęs šėrykloje meškos kvapą, ners kuo tolyn.
Meška tiesiog prabėgo pro pašiurpusius medžiotojus
Medžiotojai tikino, kad grybautojams ir uogautojams meškos pavojaus nekelia. Jos dar iš tolo užuodžia žmogų ir traukiasi jam iš kelio. Žmogus net nepastebės, kad netoliese sukiojosi toks stambus žvėris.
Kad meškos gana baikščios, prieš metus medžiotojai įsitikino Anykščių rajone.
Šimonių girios apsupto Mikierių kaimo apylinkėse tada vyko medžioklė su varovais. Pabaidyti žvėrys bėgo link pamiškėje išsirikiavusių medžiotojų. Iš miško paknopstomis išbėgo ir meška.
Medžiotojai net nebandė taikytis į ją – juk į Raudonąją knygą įrašytų meškų medžioklė mūsų šalyje draudžiama.
„Meška prabėgo pro medžiotojus, ir viskas“, – patikino tikrai tokį pasakojimą girdėjęs B.Domža.
Prierašas po nuotrauka:
Į žvėrių šėryklą atklydusi meška gardžiavosi grūdais.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nuotr.
